Iš moterų Vyriausybės – į vyriškąjį Ministrų kabinetą: M. Sinkevičius lyčių pusiausvyros neišlaikė

Daugiau moterų Vyriausybėje pasiekti nepavyko

Vos keturios moterys iš keturiolikos ministrų – tokią naujosios Vyriausybės sudėtį penktadienį pristatė paskirtasis premjeras Mindaugas Sinkevičius. Nors jis pripažino siekęs didesnės lyčių pusiausvyros, galutinėje komandoje dominuoja vyrai.

Būsimasis premjeras neslėpė, kad norėjo į ministrų kabinetą pakviesti daugiau moterų.

„Aš esu už ir norėčiau, kad mano kabinete darbuotųsi daugiau moterų profesionalių, politikių lyderių“, – žurnalistams Seime penktadienį kalbėjo M. Sinkevičius [1].

Anot jo, nors vadovaujant Lietuvos socialdemokratų partijai pavyko užtikrinti lyčių balansą tarp pavaduotojų, formuojant Vyriausybę to padaryti nepavyko. Vis dėlto premjeras pabrėžė, kad naujojo ministrų kabineto nereikėtų vertinti vien pagal vyrų ir moterų skaičių.

Naujoji Vyriausybė darbą pradės po Seimo pritarimo

Šią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda paskyrė M. Sinkevičių ministru pirmininku. Artimiausiomis dienomis jis Seimui pristatys prezidento patvirtintą ministrų kabinetą ir Vyriausybės programą. Ministrų kabinetas įgaliojimus gaus tik tuomet, kai parlamentas balsų dauguma pritars programai.

Naujoji Vyriausybė formuojama po valdančiosios koalicijos pertvarkos, dėl kurios atsistatydino Ingos Ruginienės vadovautas ministrų kabinetas. Dabartinę valdančiąją daugumą sudaro Lietuvos socialdemokratų partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija.

Pagal koalicijos susitarimą Demokratų sąjungai atiteks Energetikos, Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijos. Jungtinė „valstiečių“ frakcija išlaikys Teisingumo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijas, o socialdemokratai deleguos ministrus į visas likusias ministerijas.

Žada išlaikyti ir K. Budrį

Tuo tarpu penktadienį M. Sinkevičius Jo Ekscelencijai pateikė tvirtinti savo siūlomą Ministrų kabineto sudėtį, kurioje derinamas tęstinumas ir nauji veidai. Pareigose siūloma palikti šešis dabartinius ministrus, tarp jų – ir užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį, kurio likimas pastarosiomis savaitėmis buvo tapęs politinių diskusijų objektu.

Be jo, darbą turėtų tęsti susisiekimo ministras Juras Taminskas, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, teisingumo ministrė Rita Tamašunienė, ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas bei krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Tuo metu Finansų, Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo, Aplinkos, Sveikatos apsaugos, Žemės ūkio, Energetikos ir Kultūros ministerijoms siūlomi nauji vadovai.

K. Budrio išsaugojimas poste sulaukė nemažai dėmesio, mat anksčiau buvo skelbta, kad dalis socialdemokratų ir kai kurie valdančiosios koalicijos atstovai kritiškai vertino jo vykdomą užsienio politiką bei viešus pasisakymus dėl Kaliningrado, Baltarusijos ir Kinijos.

Praėjusią kadenciją Vyriausybėje dominavo moterys

Priešingai, dar 2020-aisiais patvirtintas ekspremjerės Ingridos Šimonytės ministrų kabinetas pasižymėjo tikra moterų gausa. Iš 14 ministerijų net aštuonioms vadovauti buvo paskirtos moterys, o pačiai Vyriausybei vadovavo premjerė I. Šimonytė.

Dailiosios lyties atstovėms buvo patikėtos vienos svarbiausių valstybės valdymo sričių – finansų, vidaus reikalų, socialinės apsaugos ir darbo, švietimo, ekonomikos ir inovacijų, teisingumo ministerijos. Toks pasiskirstymas buvo precedento neturintis – pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje moterys sudarė daugumą Ministrų kabineto narių, todėl ši Vyriausybė iš karto išsiskyrė iš visų ankstesnių.

Neįprasta Ministrų kabineto sudėtis sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Viešojoje erdvėje I. Šimonytės Vyriausybė netrukus buvo praminta „moteriausybe“. Vieni tokį moterų dominavimą Vyriausybėje vertino kaip reikšmingą lyčių lygybės pažangą ir ženklą, kad aukščiausiuose valstybės postuose vis dažniau atsiranda moterys, kiti pabrėžė, jog svarbiausia turėtų būti ne ministrų lytis, o jų kompetencija ir darbo rezultatai.