„Dingę dokumentai“: dėl lietuvių kalbos programos kilo triukšmas Seime

Stebuklingai pradingsta svarbūs dokumentai?

Visuomenininkas Dainius Kuolys savo Facebook įraše teigė, kad Seimo svetainėje buvo tariamai „klastojami valstybės dokumentai“, ir pateikė dvi to paties dokumento versijas, kurios, jo teigimu, skyrėsi net valandos skirtumu.

Remdamasis 2022-aisiais švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės įsakymu patvirtinta lietuvių kalbos ir literatūros programa, Kuolys atkreipė dėmesį, kad dokumento turinys per labai trumpą laiką keitėsi: iš pradžių programoje buvo nurodytas Ivano Krylovo kūrinys, vėliau šis punktas iš dokumento dingo, o dar po valandos – vėl atsirado. Tokius pokyčius jis dokumentavo fotografijomis ir palygino skirtingas dokumentų versijas.

D. Kuolys sukritikavo tokias praktikas, pabrėždamas, kad valstybinių dokumentų „tobulinimai“ ar keitimai be aiškaus paaiškinimo kelia nepasitikėjimą institucijomis [1].

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad oficialiose svetainėse, pvz., Švietimo ministerijos valdomame portale e-mokykla, dokumentai buvo „patobulinti“ kitaip nei Seimo puslapyje, todėl viešoje erdvėje atsirado skirtingos versijos. Visuomenininkas tokį reiškinį vertina ne tik kaip administracinį nesusipratimą, bet kaip rimtą signalą apie skaidrumo stoką ir galimus informacinius žaidimus.

Galiausiai visuomenininkas perspėjo, kad tokie dokumentų pakeitimai primena informacines psichologines operacijas, kaip jos taikomos Rusijoje, ir kelia pavojų Lietuvos valstybės autoritetui bei visuomenės pasitikėjimui.

„Atsidarau Jurgitos atsiųstą nuorodą ir suglumstu: Seimo paskelbtame dokumente tikrai nėra Ivano Krylovo! Bet juk vakar jį tikrai mačiau, dokumento citata viešai dalinausi… Gal jau einu iš proto?
Bet pastebiu, kad iš atsiversto dokumento yra pradingęs ne tik Krylovas, bet visas 28.2.4.3 programos punktas, kuriame Krylovas buvo. Punktas išbrauktas, bet punktų numeracija nepakeista. Dingę iš Seimo svetainės ir visų mokyklinių programų PDF'ai, likę tik Word'ai.

Nusifotografuoju Seimo svetainėje esančio dokumento vietą su iškirptu punktu ir parašau atsakymą mielai Jurgitai Šiugždineinei. Sakau, kad tikram stebuklui sukurti pritrūko meistrystės: jei iš dokumento būtų išbrauktas tik Krylovas, o ne visas punktas, prasidėjusia senatvės demencija greičiausiai būčiau patikėjęs.“ – dalinosi D. Kuolys.

Seimo kanceliarija: tokie teiginiai yra nepagrįsti

Į tokius D. Kuolio pasisakymus sureagavusi parlamento kanceliarija rėžė, kad minimi teiginiai apie keičiamą dokumentų turinį, esą nėra tikri.

„Viešai aptariami teisės akto turinio skirtumai yra matomi, nes Teisės aktų registre rodomos tiek aktualios, tiek anksčiau galiojusios ar įsigaliosiančios tų pačių teisės aktų redakcijos.

Aptariant konkretų atvejį paminėtina, kad Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras 2022 m. rugpjūčio 24 d. priėmė įsakymą Nr. V-1269, kuris vėliau buvo keistas 10 kartų (šiuo atveju aktualūs keitimai atlikti 2022 m. rugsėjo 30 d. ir 2023 m. rugsėjo 6 d.).“ – rašoma Seimo kanceliarijos pranešime.

J. Šiugždinienė paneigė D. Kuolio teiginius apie lietuvių kalbos ir literatūros programą

Tuo tarpu buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė rėžė, kad dr. Dariaus Kuolio teiginiai apie lietuvių kalbos ir literatūros programą yra klaidingi. Ji pabrėžė, jog Martynas Mažvydas vis dar įtrauktas į 10 klasės kursą kaip senųjų rašytinių lietuvių kalbos šaltinis ir nagrinėjamas 11 klasėje per Justino Marcinkevičiaus dramą „Mažvydas“.

Pasak Šiugždinienės, programoje nėra minimi rusų rašytojai Ivanas Krylovas ir Ivanas Turgenevas, o lietuvių liaudies dainos mokomos 7 klasėje. Ji kritikavo Kuolio pasisakymus kaip melagingus ir klaidinančius, pabrėždama, kad tokia informacija kelia pavojų bendradarbiavimui tarp lietuvių kalbos ir literatūros specialistų.

„Siūlau visiems atsiversti viešai prieinamą emokykla.lt programą, kur 10 (II gimnazijos) klasės kurso apraše nurodoma, kad pamokose turi būti susipažįstama su senaisiais rašytiniais lietuvių kalbos šaltiniais (M. Mažvydas, J. Bretkūnas, K. Sirvydas, D. Kleinas ir kt.).

Mažvydas yra matomas ir kaip kultūros asmenybė – jis įrašytas ir istorijos programoje. Literatūros pamokose Mažvydas skaitomas ir kitu kampu – nagrinėjant Justino Marcinkevičiaus dramą „Mažvydas“ (11 klasėje). D. Kuolio įvardyti rusų rašytojai I. Krylovas ir I. Turgenevas programoje iš viso nėra minimi.“ – rašė politikė.