Išmaniuosius prilygina tabakui: siūlo įvesti panašią kontrolę

Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, reikia kontroliuoti išmaniuosius telefonus taip, kaip tabaką

Šiuo metu Lietuvoje diskusijos apie išmaniųjų technologijų naudojimo kontrolę, ypač vaikų ir paauglių atžvilgiu, pakankamai aktyvios. Nors kontrolės priemonės šiai sričiai dar nėra taip griežtai reglamentuotos kaip tabako produktams, atsiranda iniciatyvų, siekiančių reguliuoti skaitmeninių technologijų įtaką.

Pavyzdžiui, tabako gaminių kontrolė Lietuvoje pakankamai griežta – taikomi įstatymai riboja pardavimo vietas, reklamą, taip pat draudžiama rūkyti tam tikrose viešose vietose ir taikomos įvairios prevencinės priemonės. Panašios priemonės kol kas neišplėtotos išmaniųjų technologijų atžvilgiu, tačiau yra raginimų griežčiau reguliuoti technologijų naudojimą, ypač kalbant apie ekranų laiką vaikams, socialinių tinklų įtaką bei kibernetinį saugumą. Mat netyla kalbos, kaip išmanieji telefonai ir socialinės medijos daro įtaką vaikų psichinei sveikatai, ir kai kurios siūlomos priemonės siekia sumažinti šią įtaką, įskaitant technologijų prieinamumo apribojimus jaunesniems vartotojams.

Visgi, siūlymai dėl skaitmeninės sferos reguliavimo labiau orientuoti į edukacinius aspektus, kibernetinio saugumo užtikrinimą ir psichinės sveikatos apsaugą, nes Lietuvoje dar nėra aiškių planų, kad skaitmeninėms technologijoms bus taikomi tokie patys griežti apribojimai kaip tabakui.

Vis dėlto, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) tvirtina, esą reikia kontroliuoti išmaniuosius telefonus kaip tabaką, kadangi tarp paauglių vis dažniau pastebimas probleminis į priklausomybę panašus elgesys internete [1]. Tokią išvadą padarė PSO atstovė Natasha Azzopardi Muscat.

Šią iniciatyvą išprovokavo it ant mielių augantys įrodymai, neva tarp Europos paauglių daugėja probleminio elgesio socialinėje žiniasklaidoje, tad šalys turėtų semtis įkvėpimo iš kitų visuomenės sveikatos sričių, kuriose teisės aktai padėjo kovoti su potencialiai žalingais įpročiais, tarkime, tabako įstatymai.

Siūlomos priemonės – amžiaus apribojimas, kontroliuojamos kainos, draudžiamos zonos

Priemonės, įskaitant amžiaus apribojimus, kontroliuojamas kainas ir netgi draudžiamas zonas, pasiteisino reguliuojant tabako vartojimą, todėl jomis būtų galima remtis kaip pavyzdžiu pažabojant žalingą nešiojamųjų prietaisų naudojimą.

„Galbūt mums reikia pagalvoti, kur reikėtų naudotis skaitmeniniais prietaisais, ir galbūt laikas pradėti galvoti apie vietas, kuriose tam tikrais skaitmeniniais prietaisais nereikėtų naudotis, panašiai kaip uždraudėme rūkyti tam tikrose vietose“, – sakė Azzopardi Muscat.

Kitas svarbus elementas – užtikrinti, jog vaikai ir paaugliai, nepriklausomai nuo jų kilmės, etninės priklausomybės ar socialinės padėties, būtų raštingi, aprūpinti ir įgalinti. Tai reiškia, kad jiems neva reikia suteikti tinkamų žinių, kad jie valdytų skaitmeninį pasaulį, o ne leistų skaitmeniniam pasauliui valdyti juos.

Daugiau nei vienas iš dešimties sunkiai kontroliuoja savo naudojimąsi socialine žiniasklaida

Praėjusį mėnesį paskelbtame PSO tyrime nustatyta, kad Europoje tarp paauglių daugėja probleminio ir priklausomybę sukeliančio elgesio žaidžiant žaidimus bei naudojantis socialine žiniasklaida.

Ataskaitoje, kurioje apklausta beveik 280 000 11-15 metų amžiaus žmonių Europoje, Centrinėje Azijoje ir Kanadoje, nustatyta, kad daugiau nei vienas iš dešimties sunkiai kontroliuoja savo naudojimąsi socialine žiniasklaida ir patiria neigiamų pasekmių. Mergaitės nurodė dažniau nei berniukai: 13 proc. jų nurodė, jog tai daro daugiau nei berniukai, palyginti su 9 proc. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad 12 proc. paauglių gresia probleminių žaidimų rizika, o berniukai du kartus dažniau nei mergaitės turi probleminių žaidimų požymių.

„Turime būti atsargūs, nes turime dalį populiacijos, kuri praneša apie probleminį naudojimą, ir žinome, jog tai galiausiai gali turėti įtakos jų mokymosi rezultatams, psichikos sveikatai ir gerovei, produktyvumui darbo rinkoje“, – tvirtino Azzopardi Muscat [2].

Aptiktas ryšys tarp socialinės žiniasklaidos naudojimo ir psichikos sveikatos

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pažadėjo pirmą kartą visoje Europoje atlikti tyrimą dėl socialinės žiniasklaidos poveikio jaunimo gerovei.

Kai kuriose valstijose jau sukurtos zonos, kuriose vaikams draudžiama naudotis išmaniaisiais telefonais. Be to, Kalifornijos gubernatorius demokratas Gavinas Newsomas pasirašė „Įstatymą dėl mokyklos be telefonų“, kuris riboja mokinių naudojimąsi mobiliaisiais telefonais klasėse ir miesteliuose [3].

Iš tiesų, ne viena pasaulio šalis pritaria, kad telefonų naudojimo klasėse mažinimas skatina susikaupimą, akademinę sėkmę ir socialinį bei emocinį vystymąsi. Kinijoje jau dabar vyresniems nei 8 metų, bet jaunesniems nei 16 metų vaikams kasdien ribojamas 1 valandos išmaniojo telefono ekrano naudojimo laikas. Prancūzija savo ruožtu nuo 2018 m. uždraudė mokiniams mokyklose naudotis išmaniaisiais telefonais, įstatymą taikant moksleiviams iki 15 metų [4]. Nyderlandų vyriausybė nuo 2024 m. įvedė draudimą naudotis išmaniaisiais telefonais klasėse, siekdama užkirsti kelią trukdžiams pamokose. Nors šiuo metu šis draudimas įgyvendinamas mokyklose, diskutuojama, kaip jį įteisinti įstatymu. Vengrijoje naujas dekretas reikalauja, kad mokyklos dienos pradžioje paimtų mokinių telefonus ir išmaniuosius įrenginius. Tuo tarpu Italija bei Graikija taikė švelnesnius metodus, leidžiančius studentams nešiotis telefonus su savimi visą dieną, bet draudžiant juos naudoti klasėse.

Lietuvoje dar neplanuojama įvesti tokių draudimų. Vis dėlto, dalis mokyklų savanoriškai vykdė eksperimentą pamokų metu surinkti telefonus ir palikti juos ant mokytojo stalo. Nepaisant to, jog prieš keletą metų siekta įstatymo lygmeniu įvesti draudimą naudoti telefonus pamokų metu, galiausiai pasiektas susitarimas, neva šis klausimas nėra nereglamentuojamas įstatymu.