Ispanijos urvo El Mirador paslaptis: prieš 5 700 metų vyko žiaurus kanibalizmas

Ant urve rastų kaulų buvo rasta žmogaus dantų žymių

Šiaurės Ispanijoje, El Mirador urve, rasti 650 žmogaus kaulų fragmentai, priklausę 11 asmenų – nuo mažamečių vaikų iki vyresnio amžiaus žmonių. Radiokarbono tyrimai rodo, kad visi jie žuvo prieš maždaug 5 700 metų, tikriausiai per vieną trumpą, smurtinį įvykį. [2]

Kaulų tyrimai parodė, kad žuvusiųjų kūnai buvo kruopščiai apdoroti: akmens įrankiais nulupta oda, kaulai virti, ilgieji kaulai perlaužti siekiant pasiekti kaulų čiulpus, o smulkesniuose – pavyzdžiui, šonkauliuose ar pėdikauliuose – aptikta žmogaus dantų žymių.

Greta rastos gyvūnų liekanos rodo, kad bendruomenė nepatyrė bado, todėl atmetama versija, jog tai galėjo būti tiesiog kanibalizmas.

Pasak tyrimo vadovo Francesco Marginedaso, šis radinys labiausiai atitinka karo kanibalizmo scenarijų, kai priešai sunaikinami ne tik fiziškai, bet ir simboliškai.

„Manome, kad viena grupė nužudė kitą ir vėliau ją suvalgė kaip pažeminimo formą“, – teigė mokslininkas.

Mokslininkai mato paralelių su kitais Europos neolito laikotarpio radiniais

El Mirador urvas yra jau penktoji Ispanijos vieta, kurioje aptikta stiprių neolito kanibalizmo įrodymų. Panašūs karo ir kanibalizmo ženklai anksčiau buvo rasti Fontbregoua oloje Prancūzijoje bei Herxheime Vokietijoje. [3]

Šie radiniai keičia anksčiau vyravusį įsitikinimą, kad ankstyvosios žemdirbių bendruomenės gyveno taikiai – priešingai, jos dažnai susidurdavo su kaimynais ar naujakuriais dėl teritorijų ir resursų.

Pasak tyrimo bendraautorio Antonio Rodriguezo-Hidalgo, ši praktika galėjo būti integruota į to meto kultūrą, o žmogaus kūno „visiškas išnaudojimas“ – aukos kaulų kruopštus apdorojimas, čiulpų išgavimas, net vaikų kaulų suskilinėjimas – rodo ne tik žiaurumą, bet ir tam tikrą įgūdį. [1]

Kai kurie mokslininkai vis dar svarsto, ar kanibalizmas buvo tik keršto ir priešiškumo išraiška, ar galėjo turėti ritualinę prasmę net karo kontekste. Londono gamtos istorijos muziejaus mokslininkė Silvia Bello neatmeta, kad net agresyvus kanibalizmas galėjo turėti simbolinių elementų.

Atapuerca – pasaulinis senovės kanibalizmo tyrimų centras

Atapuercos kalvose, kuriose yra ir El Mirador urvas, per kelis dešimtmečius aptikta daugybė antropofagijos atvejų, pradedant beveik milijono metų senumo radiniais ir baigiant bronzos amžiumi prieš 4 000 metų. Ši vietovė dažnai vadinama „kanibalizmo sostine“ moksliniu požiūriu dėl čia dirbančių tyrėjų gebėjimo atpažinti subtiliausius kaulų apdorojimo požymius. [4]

Pirmieji svarbūs radiniai Atapuercoje užfiksuoti dar XIX a., tačiau tik nuo 1976 m. pradėtas nuoseklus ir tarptautinį pripažinimą pelnęs tyrimas. Šiandien vietovė įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir laikoma viena svarbiausių paleoantropologinių vietų pasaulyje.

Naujausi atradimai El Mirador oloje ne tik papildo ilgą Atapuercos radinių sąrašą, bet ir kelia naujus klausimus apie neolito laikotarpio socialinius santykius – ar jie buvo labiau pažymėti taikiu bendradarbiavimu, ar dažnais smurto protrūkiais, kuriuose priešas galėjo būti sunaikintas net fiziškai jį suvalgant.