Įspėja grįžtančius namo po Joninių išvakarių: pavojingas ne tik vairavimas išgėrus

Žino pavojų, tačiau vis tiek rizikuoja

Nors dauguma Lietuvos gyventojų pripažįsta, kad vairavimas pavargus gali būti toks pat pavojingas kaip ir vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, realybėje elgiamasi kitaip. Draudimo bendrovės užsakymu atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė vairuotojų per pastaruosius metus bent kartą sėdo prie vairo jausdami stiprų nuovargį ar mieguistumą.

Tyrimo duomenimis, net 75 proc. respondentų vairavimą pavargus vertina kaip tokią pačią grėsmę kaip vairavimą išgėrus, tačiau 56 proc. apklaustųjų pripažino vis tiek bent kartą vairavę būdami labai pavargę. Pasak draudimo bendrovės „Balcia Insurance“ Žalų departamento vadovės Viktorijos Bužokaitės, šie rezultatai atskleidžia ryškų skirtumą tarp žmonių suvokimo ir jų elgesio [1].

Anot jos, šiuolaikinis gyvenimo tempas lemia, kad nuovargis daugeliui tampa kone nuolatine būsena. Žmonės derina darbą, šeimos rūpesčius, laisvalaikį ir keliones, todėl poilsio stoka dažnai laikoma savaime suprantamu dalyku. Dėl to vairuotojai linkę nuvertinti savo būklę ir klaidingai manyti, kad nuovargį gali kompensuoti didesnis susikaupimas ar valios pastangos.

Neišsimiegoję vairuotojai dažnai nesuvokia rizikos

Miego specialistė Agnė Ramanauskė pabrėžia, kad miego trūkumas pirmiausia paveikia gebėjimą greitai reaguoti, priimti sprendimus ir tinkamai vertinti situacijas kelyje. Tačiau dar didesnė problema yra ta, kad pavargęs žmogus dažnai nepastebi, jog jo gebėjimai jau yra suprastėję.

Pasak specialistės, dėl miego stokos smegenys prasčiau apdoroja informaciją, todėl vairuotojas gali jaustis pakankamai budrus, nors iš tiesų jo reakcijos laikas yra sulėtėjęs. Būtent dėl šios priežasties nuovargis laikomas itin klastinga grėsme.

Viena pavojingiausių jo pasekmių – mikromiegas. Tai trumpi, nevalingi užsnūdimai, trunkantys vos kelias sekundes. Nors laikas atrodo labai trumpas, važiuojant 90 km/val. greičiu automobilis per tris sekundes įveikia apie 75 metrus. Tuo metu vairuotojas visiškai nekontroliuoja transporto priemonės, todėl net trumpas sąmonės praradimas gali baigtis rimta avarija.

Vien kavos puodelio nepakanka

Apklausa atskleidė, kad dažniausiai vairuotojai su mieguistumu bando kovoti gerdami kavą ar energetinius gėrimus. Taip pat nemaža dalis žmonių pravėrina automobilio langus, sustiprina ventiliaciją arba garsiau klausosi muzikos. Tačiau, anot A. Ramanauskės, tokios priemonės dažniausiai suteikia tik trumpalaikį budrumo pojūtį.

Specialistė aiškina, kad vėsesnis oras ar garsesnė muzika veikia kaip trumpalaikiai dirgikliai, tačiau jie nepašalina organizmo poreikio miegoti. Kava gali būti veiksmingesnė, nes laikinai slopina mieguistumą, tačiau ji taip pat negali pakeisti kokybiško poilsio.

Pasak ekspertės, vienas efektyviausių būdų susigrąžinti budrumą yra trumpas 15–20 minučių miegas. Dar geresnį efektą gali suteikti vadinamasis „kavos miegas“ – prieš trumpai nusnūstant išgeriama kavos, o pabudus kofeinas jau būna pradėjęs veikti.

Tuo metu V. Bužokaitė primena, kad didesnė rizika keliuose dažnai kyla ne pačių švenčių metu, o joms pasibaigus. Draudikų duomenimis, po Joninių eismo įvykių ir žalų skaičius vėl ima augti, nes į kelius grįžta daugiau transporto priemonių, o dalis vairuotojų po aktyvaus savaitgalio ar atostogų būna neišsimiegoję. Todėl planuojant kelionę namo svarbu pasirūpinti ne tik blaivumu, bet ir tinkamu poilsiu.