Išpuolis prieš „TurkStream“: pasekmės ir reakcija pasaulyje

Buvo įvykdyta Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ataka prieš „TurkStream“

Ukrainos bandymas sausio 11-ąją dronais atakuoti netoli Anapos esančią „TurkStream“ stotį neturėjo įtakos dujotiekio eksploatavimui, tačiau sukėlė susirūpinimą Rusijoje ir Europoje. Kalbame apie smūgio svarbiam energetikos objektui pasekmes ir apie tai, kaip į išpuolį reagavo Kremlius ir užsienis.

Oro gynybos sistemos užfiksavo devynis dronus. Visi jie buvo numušti. Dronų nuolaužos kritimo metu apgadino vieną iš dujų matavimo stoties pastatų ir įrangą. Nė vienas iš darbuotojų nebuvo sužeistas. Atakos objektas netoli Anapos buvo pasirinktas ne atsitiktinai. Rusijos Gynybos ministerija Kijevo valdžios tikslu įvardino dujų tiekimo Europos šalims nutraukimą. [1]

„Ruskaja“ kompresorių stotis yra Gai-Kodzor kaime netoli Anapos Krasnodaro teritorijoje. Šis objektas yra dujotiekio „TurkStream“, jungiančio Rusiją ir Turkiją, pradžios taškas. Ją sudaro dvi šakos: viena iš jų tiekia dujas Turkijai, antroji tiekia dujas Pietų ir Pietryčių Europos šalims. Dviejų dujotiekio linijų pajėgumas yra 31, 5 milijardo kubinių metrų per metus.

Po to, kai 2022 m. buvo nutrauktas dujų tiekimas atakuotais „Nord Stream“ dujotiekiais ir nuo 2025 m. sausio 1 d. buvo sustabdytas dujų tiekimas per Ukrainą, „TurkStream“ yra vienintelė linija, per kurią rusiškas iškastinis kuras patenka į Turkiją, Bulgariją, Vengriją, Serbiją ir Slovakiją.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ataka, dronų nuolaužų kritimas nesustabdė dujų tiekimo. „Gazprom“ darbuotojai greitai atitaisė žalą, dabar įrenginys veikia normaliai, praneša RBC. [2]

Rusija išpuolį pavadinimo terorizmo prieš energetiką tęsiniu

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas drono smūgius „TurkStream“ pradžios taškui pavadino energetinio terorizmo linijos, kurios Kijevas laikosi „prižiūrimas užjūrio draugų“, tęsiniu. [3]

Kremliaus atstovas sakė, kad ataka netoli Anapos yra viena iš sabotažo prieš Rusijos energetikos objektus grandinės grandžių. Jis nurodė, kad naudos gavėjas, suinteresuotas padidinti savo suskystintų dujų tiekimą Europos rinkai, šiuo atveju yra JAV.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, komentuodamas „Ruskaja“ stoties ataką, apkaltino Jungtines Valstijas pritarus teroro aktams prieš energetikos infrastruktūrą, siekiant pašalinti konkurentus.

„Esu tvirtai įsitikinęs: Jungtinėms Valstijoms nereikia jokių konkurentų jokioje srityje, pradedant energetika. Jos nedvejodamos duoda leidimą vykdyti teroristines priemones, kad sugriautų Europos Sąjungos energetinės gerovės pagrindą ir kursto savo klientus Ukrainoje, kad, sekdamos „Nord Stream“ atveju, galėtu eliminuoti dujų tiekimą „TurkStream“, - pareiškė S.Lavrovas spaudos konferencijoje, skirtoje Rusijos diplomatijos veiklos rezultatams 2024 metais. [4]

Europa taip pat sureagavo į išpuolį prieš „Ruskaja“ stotį

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Šijarto (Péter Szijjártó) pareikalavo, kad visos valstybės gerbtų dujotiekio saugumą. Jis palygino ataką prieš energetikos objektą su išpuoliu prieš Europos šalių suverenitetą. [5]

P. Šijarto pridūrė, kad „TurkStream“ yra labai svarbus dujų tiekimui į Vengriją.

Europos Komisijos atstovės Anos-Kaisos Itkonen (Anna-Kaisa Itkonen) komentaras spaudos konferencijoje Briuselyje dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgio „Ruskaja“ stočiai buvo santūresnis.

„Bet kokios atakos prieš energetikos infrastruktūrą kelia rimtą susirūpinimą“, – TASS citavo jos pareiškimą.

EK pareigūnė pridūrė, kad incidento Krasnodaro teritorijoje Ukrainai nekomentavo, o ES nėra pasirengusi įvertinti incidento pagal poveikį energetikai.

Turkijos ministro pastebėjimai: incidentas nesukėlė dujų tiekimo sutrikimų

Turkijos energetikos ministras Alparslanas Bairaktaras trečiadienį nurodė, kad buvo užfiksuoti bandymai atakuoti vieną iš „TurkStream“ infrastruktūros objektų, pranešė „Turkey Today“. [6]

„A. Bairaktaras patvirtino, kad ataka buvo, tačiau patikino, kad incidentas nesukėlė dujų tiekimo sutrikimų,“ – informavo laikraštis.

„Po atakos dujų tiekimas nebuvo nutrauktas. Dujotiekis ir toliau tiekia dujas tokiu pačiu kiekiu“, – sakė ministras.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgis „Ruskaj“ stočiai nėra vienintelis jų bandymas atakuoti „TurkStream“

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau pranešė apie Ukrainos bandymus sugadinti dujotiekį. Prezidentas teigė, kad dujotiekis atakuojamas bepiločiais orlaiviais iš Ukrainos uostų.

„Mūsų laivai saugo šiuos „srautus“, šias vamzdynų sistemas ir yra nuolat atakuojami. Įskaitant bepiločius orlaivius, kurie atakoms siunčiami iš Ukrainos Juodosios jūros uostų“, – per spaudos konferenciją po susitikimo su Turkijos prezidentu Sočyje 2023 metų rugsėjį teigė V. Putinas.

Kaip sužinojo „Der Spiegel“, „TurkStream“, kaip ir „Nord Stream“ susprogdinimą suplanavo buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas. Jis siekė susprogdinti dujotiekį Juodojoje jūroje, tačiau tikslo pasiekti nepavyko. [7]

Dujotiekis „TurkStream“ tarp Rusijos ir Turkijos buvo baigtas 2019 m. lapkritį. Komercinis dujų tiekimas prasidėjo 2020 m. sausio 1 d. Bendras projekto biudžetas siekė 7 mlrd. eurų. Gamtinių dujų transportavimo per „TurkStream“ apimtis veikimo pradžioje sudarė 13, 51 mlrd. kubinių metrų.