Istorinė diena medicinoje: žmogui persodinta genetiškai modifikuota kiaulės širdis

Svarbus įvykis mokslui ir medicinai, tačiau ar ne per anksti džiaugiamės?

Medicinai, mokslui ir kiekvienam žmogui išaušo svarbi diena: JAV chirurgams pagaliau pavyko gyvam pacientui sėkmingai persodinti genetiškai modifikuotą kiaulės širdį. Operacija įvyko vienoje Merilendo ligoninių, o jos atstovai jau vėliau, praėjus trims dienoms po operacijos pasidalino džiugia žinia: 57-erių pacientas Davidas Bennettas jaučiasi gerai.

Pavojinga ir eksperimentine, tačiau gyvybiškai būtina laikyta operacija truko beveik aštuonias valandas. Pacientui ši operacija buvo paskutinė viltis išgyventi: vyras dėl sudėtingos sveikatos būklės buvo pripažintas netinkamu gauti žmogaus donoro širdį. Pacientas net kelis mėnesius buvo prijungtas prie dirbtinės kraujo apytakos ir plaučių vėdinimo aparato – jei ne ši operacija, jis jau būtų miręs [1].

„Reikėjo arba mirti, arba rinktis šį persodinimą. Norėjau gyventi. Žinau, kad tai žingsnis į nežinią, bet jis man yra paskutinė išeitis“, – operacijos išvakarėse sakė ponas D. Bennetas.

Būtent todėl, dar paskutinę praėjusių metų dieną JAV Maisto ir vaistų administracija suteikė leidimą persodinti kiaulės širdį žmogui išimties tvarka. Nors šiuo metu po operacijos prabudęs vyras sveiksta ir, regis, jaučiasi gerai, medikai atidžiai seks ar žmogaus kūnas neatmes gyvūno širdies.

Tiesa, vyrui persodinta kiaulės širdis nebuvo tiesiog paprastas gyvūno organas. Ji buvo genetiškai modifikuota taip, kad būtent žmogaus organizmas ją lengviau priimtų ir neatmestų: į kiaulių genomą buvo įterpti šeši žmogaus genai, lemiantys audinių suderinamumą. Tokių modifikuotų kiaulių auginimu užsiima dabar jau JAV įsigyta „Revivicor“ kompanija, kuri garsi tuo, kad dar 1997-ais klonavo avį Doli [2].

Gyvūnų organų transplantacija žmogui retai kada būna sėkminga

Idėja panaudoti gyvūnų organus siekiant išgelbėti žmogaus gyvybę nėra nauja, tačiau kartu, nėra ir itin sėkminga: ne vienu atveju žmogaus organizmas atmeta organą ir pacientas neišgyvena. Dar 1960-ais JAV medikai daugiau nei 10 pacientų persodino šimpanzių inkstus. Vis tik, visi išskyrus vieną mirė per kelias savaites. 9-ame dešimtmetyje anksčiau laiko gimusiam kūdikiui buvo persodinta babuino širdis: deja, bet naujagimis mirė per tris savaites.

Kad ir kokia liūdna tokios praktikos istorija, medikai mano, kad tai vienas tinkamiausių būdų sumažinti naujos širdies ar inksto laukiančiųjų eiles:

„Tai tikrą proveržį lemianti operacija, kuri mus vienu žingsniu arčiau veda prie organų trūkumo krizės sprendimo atradimo", – teigia kiaulės širdį persodinęs kardiochirurgas Bartley Griffithas [3].

Būtent todėl medikai ir suka galvas, kaip gi sumažinti imuninio atmetimo šansą. Kita vertus, net ir persodinant žmogaus organus, kūnas jų gali nepriimti. Operacijai pavykus ir žmogui sveikstant, recipientui reikia nuolatinio imuniteto slopinimo. Jeigu organas yra gyvūno, imuniteto slopinimo reikia dar stipresnio, o tai kelia atitinkamas rizikas.

Debatai dėl etinės eksperimentų pusės netyla

Įvairūs tyrimai rodo, kad nepaisant to, kad kiaulių ir žmonių imuninė sistema yra itin skirtinga, organai yra gana panašūs. Būtent todėl JAV atlikta operacija, jos sėkmės atveju, taptų istorinė. Kita vertus, medikai dažnai ima ir pamiršta etikos veiksnį.

Gyvūnų teisių aktyvistai pabrėžia, kad itin neetiška ir amoralu auginti gyvūnus ir vėliau pakeisti jų DNR struktūras taip, kad įvairūs organai labiau tiktų žmonėms. Tokias procedūras ir patį gyvūno organų persodinimą žmogui smerkia ir PETA, kuri šį elgesį vadina pavojingu milžiniškų išteklių švaistymu [4].

Tokiose diskusijose būtina atsižvelgti ir į religinį faktorių. Apskritai, kai kuriems tikintiesiems organų persodinimas yra tabu, tačiau, jei yra persodinamas gyvūno organas, situacija tampa dar keblesnė. Vis dėlto, susidūrę su rimta sveikatos krize žmonės dažnai neturi pasirinkimo ir tiesiog yra priversti išbandyti novatoriškus gydymo būdus ar tikėtis sulaukti žmogaus organo. Vis tik, ne vienas tokioje laukiančiųjų eilėje taip ir miršta.