Istorinė pergalė: Vokietijos kraštutiniai dešinieji laimėjo rinkimus

Kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ laimėjo administracinės valdžios rinkimus

Sekmadienį Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) laimėjo vietinės administracijos valdžios rinkimus. Tai tapo istorinės svarbos pergale šiai partijai, kuri buvo įkurta vos prieš dešimtmetį ir pastaraisiais metais sulaukia vis didesnės visuomenės paramos.

Vidurio Vokietijos Tiuringijos regiono žemėje, Sonnebergo apygardos administracinės valdžios rinkimuose tvirtą pergalę pasiekė AfD kandidatas Robertas Sesselmannas, šiuose rinkimuose sulaukęs 52,8 proc. visų rinkėjų balsų ir įveikęs konservatyvios Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos (CDU) kandidatą Jurgeną Kopperį [1].

Nors ši, maždaug 57 tūkst. gyventojų turinti apylinkė yra viena mažiausių Vokietijoje, AfD partijos pergalė yra didelis pasiekimas kraštutinių dešiniųjų rinkėjams, kurie pastaruoju metu tampa vis aktyvesni. Taip mano ir AfD lyderis Tiuringijoje, Bjornas Hocke, pažymėjęs, kad partija pastaruoju metu sparčiai plečiasi ir ruošiasi rinkimams kitose apygardose – Saksonijos bei Brandenburgo žemėse.

Tačiau tokiais sėkmingais AfD rezultatais džiaugiasi ne visi. Tiuringijos vidaus reikalų ministras Georgas Maieris, socialdemokratas, šiuos rezultatus pavadino „pavojaus signalu visoms demokratinėms jėgoms“ ir paraginęs kitas partijas pamiršti politinius interesus, siekė paskatinti jas bendromis pastangomis „ginti demokratiją“ [2].

Kraštutinių dešiniųjų partija pasisako prieš ES, migraciją ir kovą su klimato kaita

AfD yra kraštutinių dešiniųjų partija, į parlamentą pateko dar 2017 m., tačiau šiuo metu jau žengia koja kojon su kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratų partija (SPD) ir net gerokai lenkia žaliuosius ir liberalus (FDP). Partijos rezultatai ypač geri Rytų Vokietijos regioninėse žemėse, o daugiausiai populiarumo AfD sulaukė aktyviai kritikuodama Vokietijos vyriausybės kovos su klimato kaita priemones, migracijos politiką ir net Europos Sąjungą (ES).

Pavyzdžiui, partija neseniai paskelbė, kad sieks išformuoti ES ir vietoje jos įkurti naują Europos ekonominę ir interesų bendriją – Europos tautų federaciją. Toks siekis yra paskelbtos partijos 2024 m. Europos Parlamento (EP) rinkimų kampanijos šūkyje, kuriame net numatoma galimybė Vokietijai pasitraukti iš bloko [3].

Kai kurios kitos, nacionaliniu mastu AfD pristatytos iniciatyvos jau sulaukė pagrindinių rinkėjų ir net kolegų palaikymo vietos lygmeniu. Praėjusių metų gruodžio mėnesį didelė dalis vietos politikų Bautzeno miestelyje, Saksonijoje, balsavo už AfD siūlymą sumažinti kai kurias išmokas migrantams: pavyzdžiui, buvo atmesta galimybė teikti nemokamus kalbos kursus migrantams, kurių prieglobsčio prašymai buvo atmesti [4].

Tuo tarpu naujausioje „DeutschlandTrend“ visuomenės apklausoje, AfD sulaukė 18 proc. Vokietijos rinkėjų palaikymo: tai yra ženklus pakilimas nuo 2021 m. rinkimų, kuriuose AfD gavo 10,3 proc. rinkėjų balsų [5].

Tiesa, maždaug du trečdaliai naujausios apklausos dalyvių teigė, kad AfD palaikė dėl nusivylimo pagrindinėmis partijomis, o ne dėl to, kad juos įtikino kraštutinių dešiniųjų politika. Įdomu ir tai, kad AfD paskutinį kartą „DeutschlandTrend“ apklausoje pasiekė 18 proc. ribą 2018 m. rugsėjį, kai tuometinės kanclerės Angelos Merkel koalicinė vyriausybė buvo krizėje.

AfD gyvuoja vos dešimtmetį, tačiau jau sudomino Vokietijos teisėsaugą

2013 m. balandį įkurta AfD, jau tuomet vos neperžengė 5 proc. rinkimų barjero, kad patektų į Bundestagą per 2013 m. Vokietijos federalinius rinkimus. 2014 m. EP rinkimuose Vokietijoje ši partija, kaip Europos konservatorių ir reformistų (ECR) narė, laimėjo septynias vietas.

Iki 2017 m. spalio partija jau buvo užsitikrinusi atstovavimą 14 iš 16 Vokietijos žemių parlamentų, o 2017 m. Vokietijos federaliniuose rinkimuose ji laimėjo 94 vietas ir tapo trečia pagal dydį partija šalyje bei didžiausia opozicine partija. Tiesa, per 2021 m. Vokietijos federalinius rinkimus AfD nukrito iki penktos pagal dydį partijos [6].

AfD įkūrė Gaulandas, Berndas Lucke ir kiti buvę CDU nariai, siekdami pasipriešinti euro zonos politikai. Pirmaisiais veiklos metais partija save pristatė kaip ekonomiškai liberalų, švelniai euroskeptišką ir konservatyvų judėjimą, tačiau vėliau AfD pasuko dar labiau į dešinę ir išplėtė savo politiką, įtraukdama pasipriešinimą imigracijai, islamui ir ES.

Keletas AfD valstybinių susivienijimų ir kitų frakcijų yra susiję arba kaltinami ryšiais su kraštutinės dešinės nacionalistiniais ir uždraustais judėjimais, tokiais kaip PEGIDA, „Neue Rechte“ ir Identitarinis judėjimas.

Nuo 2018 m. partiją stebi įvairios valstybinės tarnybos. 2021 m. kovą Vokietijos Federalinis konstitucijos apsaugos biuras (BfV) pradėjo stebėti AfD kaip įtariamą ekstremistinę grupę. Nors netrukus po šio pranešimo AfD stebėjimą sustabdė teismai, 2022 m. buvo nuspręsta, kad BfV gali klasifikuoti ir stebėti visą partiją kaip įtariamą dešiniąją ekstremistinę grupuotę [7].

Tuo tarpu 2023 m. balandžio 26 d. BfV oficialiai priskyrė AfD partijos jaunimo sparną prie patvirtintų ekstremistinių organizacijų.

„AfD nariai skleidžia neapykantą ir agitaciją prieš visų rūšių Vokietijos mažumas, ypač prieš migrantus. Matome, kad dalis AfD taip pat laikosi ir propaguoja antisemitinį požiūrį. Matome, kad dalis AfD yra labai veikiama Maskvos ir toliau skleidžia rusiškus naratyvus, ypač susijusius su Rusijos vykdomu karu Ukrainoje“, – teigiama BfV pareiškime spaudai.

BfV agentūros vadovai taip pat neseniai įspėjo apie gąsdinančias paraleles tarp dabartinių laikų ir 1920-1930 m., kai augo politinis ekstremizmas ir autoritarizmas, pasibaigęs nacių diktatūra.

O tokia nauja jaunųjų AfD klasifikacija gali turėti įtakos jų galimybei vėliau įsidarbinti viešajame sektoriuje arba gauti leidimus įsigyti ginklams. Vis dėlto, partija su tokia etikete nesutinka ir teigia, kad toks sprendimas tėra opozicijos slopinimas.