Įstrigusių vežėjų krizė: visi norėjo kaip geriau, bet gavosi „kaip visada“?

Vieno kalto nėra, bet visi norėjo kuo geriau?

„Patys kalti“ – tokios ir panašios replikos šiomis dienomis skrieja iš Lietuvos valdančiųjų po to, kai pasigirdo Baltarusijoje įstrigusių mūsų vežėjų dejonės. Anot jų, rizikas dirbti su tokiomis Lietuvai traktuojamomis kaip nedraugiškomis valstybėmis, buvo jų pačių pasirinkimas ir jas reikėjo įvertinti.

Tačiau Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas pažymėjo, kad šiuo atveju įvyko ir nesusikalbėjimas tarp pačių įstrigusių vežėjų [1].

„Mes žinome tik tiek, kad vėlgi turbūt pristigo komunikacijos ir tarp pačių vežėjų, kad uždarius tas sienas, kurios buvo uždarytos praėjusią savaitę, galėjo išvykti tie vilkikai iš Baltarusijos teritorijos. Bet turbūt dauguma iš jų manė, kad ir toliau galės keliauti iš Baltarusijos pusės, nes tame Vyriausybės nutarime yra pažymėta, kad uždarius sienas gali keliauti, gali atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją visi tie, kurie turi Lietuvos Respublikos pasą ar laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, ar nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje užsieniečiai“, – TV3 žinių laidoje „Dienos komentaras“ teigė R. Motuzas.

Kalbėdamas R. Motuzas neslėpė, kad šioje situacijoje nėra vienpusės kaltės – esą kalta ir pati Vyriausybė, mat kiekviena pusė norėjusi užbaigti savo pradėtus darbus. Politikas teigė suprantantis, kad taip pat ir tie įstrigę vežėjai turintys tam tikrus įsipareigojimus, yra sutartys su konkrečiais tiekėjais, tad natūralu, kad šiuo atveju buvo norėta užbaigti pradėtus darbus.

Atsakinga ne tik Vyriausybė, bet ir ministerijos

Kalbėdamas apie emocingus premjerės Ingos Ruginienės išsireiškimus apie tai, kad vežėjai neva patys turėjo įvertinti rizikas vykdami į Rusiją ir Baltarusiją, R. Motuzas aiškino, kad priimant sprendimus egzistuoja ne tik Vyriausybė, bet ir patarėjai, galų gale taip pat tame dalyvaujančios Susisiekimo ministerija, Ekonomikos ministerija, kuri, pasak jo, Vyriausybės posėdžio metu esą turėjo įspėti ir numatyti tam tikrą pereinamąjį laikotarpį.

„Aš manau, kad premjerės emocinis reagavimas irgi buvo dėl to, kad vežėjai grasina, kad jie streikuos Vilniuje, Briuselyje ir kitur“, – pridūrė parlamentaras.

Kalbėdamas apie užsienio politiką, kurią mūsų politikai, panašu, šiuo metu vykdo priešingai kalbant apie santykius su Baltarusija ir Kinija (mat kaimynė Lenkija turi gerus santykius su Kinija, o apie verslo partnerystę su Baltarusija jau kalba ir JAV), R. Motuzas pabrėžė, jog Lietuva dedanti pastangas atkurti ryšius su Kinija taipogi, bet viską „sujaukė“ tas Taivano atstovybės pavadinimas.

Kaltinti Baltarusiją, o ne Lietuvą?

Tuo tarpu vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius trečiadienį teigė, kad protestai Lietuvoje nieko neišsprendžia, nes vilkikus sulaiko ne Lietuva, o Baltarusija. Jis paragino vežėjus savo nepasitenkinimą reikšti ten, kur kilo problema, ir priminė, kad verslas turi vertinti rizikas dirbdamas su priešiškomis valstybėmis. Ministras patikino, jog Vyriausybė pasirengusi padėti įmonėms tvarkytis su padariniais.

Vyriausybei vadovaujanti I. Ruginienė pritarė, kad protestuoti reikėtų prieš Baltarusijos režimą, o ne Lietuvos valdžią. Ji kritikavo vežėjus, kurie, anot jos, neįvertino įspėjimų ir nepasiruošė sienos uždarymui. Ruginienės teigimu, svarbiausia dabar – ne emocijos, o praktiniai sprendimai ir atsakingas verslo planavimas.

Nuostoliai jau perkopia 5 mln. eurų

Tuo tarpu Lietuvos vežėjai dėl užstrigusių vilkikų Baltarusijoje patiria didžiulius finansinius nuostolius. Vien laukimas aikštelėse kiekvienam vilkikui kainuoja apie tūkstantį eurų per savaitę, o per mėnesį ši suma gali išaugti iki trijų tūkstančių eurų. Skaičiuojama, kad per savaitę įmonės bendrai praranda apie 5 milijonus eurų, neskaičiuojant vairuotojų atlyginimų ir kitų veiklos išlaidų [2].

Dėl sustojusių pervežimų įmonės netenka pelningų užsakymų, praranda partnerių pasitikėjimą ir susiduria su sunkumais vykdant įsipareigojimus. Krovinių gabenimo grandinė nutrūkusi, dalis vilkikų stovi tušti, o finansinis spaudimas verčia vežėjus skolintis arba stabdyti veiklą. Jei situacija nesikeis, nuostoliai gali perkopti dešimtis milijonų eurų ir smarkiai paveikti visą Lietuvos transporto sektorių.