Italija praneša apie 32 atvejus, įskaitant 2 mirtis, susijusius su Vakarų Nilo virusu

Vakarų Nilo virusas Italijoje: augantis susirgimų skaičius kelia nerimą sveikatos apsaugos institucijoms

2025 metų vasarą Italijoje išaugęs užsikrėtimų Vakarų Nilo virusu (VNV) skaičius kelia vis didesnį susirūpinimą. Sveikatos institucijos patvirtino du mirties atvejus — vieną Fondi mieste, kitą Novaros provincijoje, ir dar mažiausiai 32 susirgimus. Didžioji dauguma atvejų užfiksuota Latinos provincijoje, esančioje apie 100 km į pietus nuo Romos.

Italijos nacionalinio sveikatos instituto (ISS) duomenimis, epidemiologinė situacija kol kas atitinka ankstesnių metų tendencijas, tačiau virusas šiemet pasireiškia netipiškose vietovėse [1].

Nauji atvejai nustatyti ir kituose šalies regionuose: Pjemonte, Emilijoje-Romanijoje, Veneto ir Kampanijoje. Vien Lazio regionas šią savaitę užfiksavo 12 naujų atvejų, o tyrimus atliko Romos Lazzaro Spallanzani infekcinių ligų institutas.

Pasak ISS atstovės dr. Anna Teresos Palamaros, Vakarų Nilo virusas jau keletą metų laikomas endeminiu reiškiniu Italijoje, tačiau vis dar kelia grėsmę pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms — ypač vyresnio amžiaus žmonėms bei tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis.

Vakarų Nilo viruso grėsmė sveikatai: gali sukelti ir meningitą

Vakarų Nilo virusas priklauso Flaviviridae virusų šeimai — tai ta pati šeima kaip denges ar geltonojo drugio virusai. Virusas pirmą kartą identifikuotas 1937 metais Ugandoje, Vakarų Nilo rajone. Nuo to laiko jis išplito daugelyje pasaulio regionų, įskaitant Europą, Šiaurės Ameriką, Afriką ir Aziją.

Pagrindiniai viruso nešiotojai yra laukinių paukščių populiacijos, o žmonėms jis perduodamas per užsikrėtusių uodų įkandimus, dažniausiai Culex rūšies. VNV neperduodamas nuo žmogaus žmogui, todėl prevencija sutelkta į apsisaugojimą nuo uodų.

80 proc. užsikrėtusiųjų nejaučia jokių simptomų, tačiau likusieji gali patirti karščiavimą, galvos skausmus, raumenų silpnumą, pykinimą ir dezorientaciją. Apie 1 iš 150 atvejų gali sukelti sunkias neurologines komplikacijas, tokias kaip encefalitas ar meningitas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms bei tiems, kurie serga vėžiu, diabetu, hipertenzija ar inkstų ligomis.

Vakcinų ar specifinio gydymo nuo VNV šiuo metu nėra — gydymas orientuotas į simptomų malšinimą, poilsį, pakankamą skysčių vartojimą ir skausmo kontrolę. Sunkiais atvejais pacientai gydomi stacionariai [2].

Ką turi žinoti keliautojai, gyvenantys pietų Europoje ir kitose rizikos zonose?

Nors šiuo metu daugiausia atvejų fiksuojama pietų Europoje, įskaitant Italiją ir Graikiją, virusas pradeda plisti ir į naujas teritorijas, kuriose jis anksčiau nebuvo aptinkamas.

Pavyzdžiui, 2025 m. gegužę Jungtinėje Karalystėje pirmą kartą aptikti Vakarų Nilo viruso fragmentai vietiniuose uoduose, nors žmonių užsikrėtimo atvejų iki šiol neužfiksuota. Vis dėlto klimato kaita, pasak specialistų, sparčiai keičia virusų plitimo geografiją.

Kelionių metu svarbu laikytis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijų:

• Dėvėti ilgus, šviesius drabužius, dengiančius kuo daugiau odos;
• Naudoti uodų repelentus, ypač vakare ir naktį;
• Miegoti kambariuose su oro kondicionieriumi arba po tinkleliu nuo uodų;
• Vengti buvimo šalia stovinčio vandens, kur veisiasi uodai.

Šios priemonės gali sumažinti riziką užsikrėsti ne tik Vakarų Nilo virusu, bet ir kitomis uodų platinamomis ligomis, kurios dėl klimato kaitos tampa vis aktualesnės net ir anksčiau saugiomis laikytose Europos vietovėse.