Įtampa tarp prezidento ir valdančiųjų auga, G. Nausėda teigia, kad vakcinacijos tempai buvo lėtinami specialiai

Praraja tarp prezidento ir Vyriausybės gilėja

Santykiai tarp šalies vadovo Gitano Nausėdos ir Vyriausybės išlieka įtempti. Visuomenė jau ne vieną mėnesį gali stebėti aukščiausių šalies valdžios institucijų atstovų santykių atšalimą ir kritiškus pasisakymus vieni kitų atžvilgiu. Visuomenei ir daliai ekspertų vis garsiau reiškiant nepritarimą bei nepasitenkinimą esama pandemijos valdymo situacija, galimybių paso pasitelkimu ir vakcinacijos nuostatomis, išsiskiria ir valdžios pozicija.

Šiuo metu Lietuvos prezidentas vieši Briuselyje ir dalyvauja Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje. Su žurnalistais Briuselyje prezidentas bendravo jau pasirašęs valdančiųjų parengtą įstatymą dėl vienkartinės išmokos asmenims, pasiskiepijusiems nuo COVID-19. Įstatymą, kad 75 metų ir vyresni senjorai pasiskiepiję nuo COVID-19 gautų po 100 eurų vienkartinę išmoką, spalio 12-ąją jau priėmė Seimas, tiesa, tik iš antro karto.

Tuo tarpu prezidentas G. Nausėda nors ir pasirašė įstatymą, tačiau negaili jam kritikos, akcentuodamas kvestionuojamą moralinę pusę ir kitus aspektus. Prezidentas užsimena ir apie tai, kad diskusijos dėl paskatų skiepijantis nuo COVID-19 privalėjo būti pradėtos anksčiau, o tokiu atveju, šiuo metu valstybė būtų geresnėje padėtyje:

„Bet yra taip, kaip yra ir dėl vakcinavimo tenka prisiminti, kad mes praktiškai pražiopsojome, pramiegojome pirmą vasaros pusę, kai, nežinau dėl kokių sumetimų, buvo dirbtinai sulėtinti skiepijimosi tempai [1].

Prezidentas daro prielaidą, kad tokių veiksmų buvo galima imtis siekiant sukliudyti pasiekti prezidentūros iškeltą tikslą iki liepos mėnesio vidurio paskiepyti 70% Lietuvos visuomenės. Šalies vadovas teigia, kad valdžios reakcija dabar jau yra pavėluota. Aktyvesnių veiksmų buvo imtasi tik pastebėjus, kad susikaupė didelės vakcinos atsargos.

Sveikatos apsaugos ministras remiasi Europos Sąjungos pavyzdžiu

Sveikatos ministras Arūnas Dulkys pasiskubino atremti prezidento kritiką. Ministras teigia, kad panaši situacija – vakcinacijos tempų sulėtėjimas, buvo fiksuojama visoje bendrijoje. Be to, dalis piliečių, nepaisant įvairių priemonių, nepasitiki medicina, mokslu, vieni kitais, o taip pat ir valstybe.

„Žmonių noras skiepytis vasarą buvo sulėtėjęs didžiojoje Europos Sąjungos dalyje. Suvaldžius tuometinę pandemijos bangą ir sumažėjus naujų atvejų skaičiui, dalis žmonių klaidingai pamanė, kad ir grėsmė susirgti gerokai sumažėjo. Ir dėl to, deja, nukėlė savo apsisprendimą skiepytis vėlesniam laikui“, – teigiama ministro perduotame komentare [2].

Ministras skatina atkreipti dėmesį, kad iki liepos pradžios Lietuvoje vakcinacija vyko sparčiau nei Europos Sąjungos vidurkis, be to, buvome ir esame sparčiausiai besiskiepijanti valstybė visoje Rytų Europoje. ES kontekste, Lietuva užima 15-ąją vietą tarp daugiausiai gyventojų vakcinavusių valstybių. Mažiausiai pilnai vakcinuotų gyventojų šiuo metu yra Bulgarijoje, Rumunijoje, Slovakijoje [3].

Tuo tarpu premjerė Ingrida Šimonytė nekomentuoja prezidento G. Nausėdos pareiškimo dėl tikslingai inicijuotos vakcinacijos kampanijos mažinimo.

„Iš pagarbos Prezidento institucijai premjerė nuo komentarų susilaikys“, – praneša premjerės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė [4].

Sekti Latvijos pavyzdžiu kol kas neketinama

Dėl COVID-19 situacijos kaimyninė Latvija jau užsidarė 4-ių savaičių karantinui bei įvedė komendanto valandą. Nors Lietuvoje bent artimiausiu metu tokių pokyčių nežadama, valdžia jau dabar ragina susilaikyti nuo kelionių ilgąjį Vėlinių savaitgalį. Tuo tarpu medikai skundžiasi situacija šalies ligoninėse.

Sveikatos apsaugos ministras ketvirtadienį, spalio 21-ąją, su penkių pagrindinių šalies ligoninių atstovais aptarė tolesnius veiksmus, augant ligoninėse gydomų sergančiųjų skaičiams [5]. Kalbant apie tolimesnį paslaugų tiekimą ministras sakė:

„Šiandien galiu patikinti, kad pagal tai, kokius turi nacionalinė sveikatos apsaugos sistema išteklius, gyventojams sveikatos paslaugos dar gali būti teikiamos visa pagrindine, didžiąja dalimi".

Kalbant apie bendrą šalies epidemiologinę situaciją, dar kartą buvo patikinta, kad griežčiausių priemonių kol kas imtis neketinama. Vis dėlto, savaitės pradžioje jau buvo pranešta apie pakitusius ploto ribojimus prekybos vietoms, priimančioms gyventojus be galimybių paso.

Dabar prekybininkai turės rinktis: arba dirbti tik su galimybių pasais, arba reguliuoti pirkėjų srautus, ir vienam pirkėjui užtikrinti minimalų 30 kvadratinių metrų plotą. Pranešta ir apie dviem dienoms prailgintas moksleivių rudens atostogas, kurios turėtų prasidėti lapkričio 3-iąją ir trukti iki lapkričio 8-osios.