Įvardino priežastis, kodėl įvyko protestas dėl LRT: ar tikrai žiniasklaida (ne)laisva?

Pagrindinė protesto priežastis – žiniasklaidos (ne)laisvė?

Žiniasklaidoje įvardijamos kelios pagrindinės priežastys, dėl ko antradienį prie Seimo nugriaudėjo protestas „Šalin rankas“. Kaip skelbia pats LRT, pirmiausia, siūlomos pataisos palengvina LRT generalinio direktoriaus atleidimą, o tai, žurnalistų ir teisininkų vertinimu, silpnina visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo garantijas ir atveria kelią politiniam spaudimui.

LRT vadovo atleidimas kadencijos metu turėtų būti aiškiai pagrįstas ir taikomas tik išimtiniais atvejais, tačiau siūlomi pakeitimai galėtų sumažinti šias apsaugas, keliančias grėsmę transliuotojo objektyviai misijai [2].

Antra, protestus skatina trejų metų LRT finansavimo įšaldymas, kurio metu transliuotojui numatoma apie 80 mln. eurų per metus. Tokie sprendimai laikomi netiesioginiu spaudimo instrumentu, galinčiu stabdyti transliuotojo veiklą ir mažinti gebėjimą vykdyti savo misiją bei užtikrinti kokybišką turinį.

Trečia, protestuotojai kelia klausimą dėl žiniasklaidos laisvės ir nepriklausomumo – siūlomos pataisos, pasak Seimo teisininkų ir tarptautinių organizacijų, prieštarauja Konstitucinio Teismo doktrinai bei Europos žiniasklaidos laisvės standartams. Pagal šiuos standartus visuomeninio transliuotojo vadovo atleidimas turi būti sudėtingas, motyvuotas ir taikomas tik išimtinais atvejais, kad būtų užtikrintas transliuotojo nepriklausomumas nuo politikos ar ekonominės įtakos.

Galiausiai, protestus skatina nepakankamas skaidrumas ir dialogo trūkumas – pataisos svarstomos be plataus žiniasklaidos bendruomenės ir ekspertų įtraukimo, todėl kyla abejonių dėl sprendimų pagrįstumo bei demokratinių procesų laikymosi. Visos šios priežastys kartu paskatino žurnalistus, profesines asociacijas ir visuomenę aktyviai pasipriešinti siūlomoms pataisoms.

Lietuva pripažinta pasauline žiniasklaidos laisvės lydere

Tuo tarpu pati Užsienio reikalų ministerija (URM) paskelbė, kad tarptautinis tyrimas parodė, kad Lietuva tapo viena aktyviausių pasaulio valstybių ginant ir stiprinant žiniasklaidos laisvę. Pirmą kartą parengtame Tarptautiniame žiniasklaidos laisvės paramos indekse (IMFS 2025) ji įvardyta lydere dėl nuoseklaus darbo tarptautinėse struktūrose ir realios pagalbos žurnalistams, patiriantiems spaudimą ar persekiojimą.

Aukštas įvertinimas siejamas su Lietuvos veikla Jungtinėse Tautose, UNESCO bei Žiniasklaidos laisvės koalicijoje, kur šalis aktyviai inicijuoja ir palaiko žiniasklaidos laisvę stiprinančias priemones. Pasak užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio, tai tarptautinis Lietuvos kryptingos politikos, grindžiamos demokratijos ir žodžio laisvės gynimu, pripažinimas [1].

Indeksas buvo oficialiai pristatytas spalio 24 dieną Vienoje, Tarptautinio spaudos instituto pasauliniame kongrese ir Žiniasklaidos inovacijų festivalyje, dalyvaujant ekspertams, akademikams ir politikams. Renginyje kalbėjusi Lietuvos ambasadorė Austrijoje Lina Rukštelienė pabrėžė, kad Lietuva neapsiriboja deklaracijomis – šalyje sudarytos realios sąlygos prieglobstį radusiems žurnalistams tęsti profesinę veiklą, suteikiant jiems techninę, administracinę ir institucinę paramą.

Patį indeksą parengė Rytų Anglijos universiteto ir Londono Sičio Šv. Jurgio universiteto mokslininkai, įvertinę 30 valstybių pastangas remiant spaudos laisvę diplomatinėmis, finansinėmis ir saugumo priemonėmis.

Prie Seimo nugriaudėjo protestas

Antradienį Nepriklausomybės aikštėje vyko protestas „Šalin rankas“, kuriame dalyvavo apie 10 tūkst. žmonių. Protestuotojai pasisakė prieš pataisas, kurios supaprastintų LRT generalinio direktoriaus atleidimą, pabrėždami, kad tai kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui ir laisvam žodžiui. Dalyviai laikė plakatus su šūkiais „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“ ir ragino Seimą atmesti įstatymo projektą, pagal kurį už atleidimą pakaktų pusės tarybos narių balsų, o slaptas balsavimas nebebūtų susietas su viešojo intereso pagrindimu.

Protesto metu žurnalistai ir visuomenės veikėjai akcentavo žiniasklaidos laisvės svarbą, priminė istorinius pavyzdžius, kai politinė įtaka pavertė žiniasklaidą propaganda, ir ragino visuomenę saugoti nepriklausomą transliuotoją.

Į protestą įsijungė ir atlikėjas Andrius Mamontovas, atlikdamas dainą „Atsibusk“ ir kreipdamasis į prezidentą Gitaną Nausėdą, ragindamas budrumą ir stebėti politinius procesus. Tuo tarpu Seimo Audito komitete kilo diskusijų dėl LRT išlaidų viešinimui, apklausoms ir teisinėms paslaugoms, o administracijos neatvykimas į posėdį sukėlė abejonių dėl skaidrumo ir atsakomybės.

Buvęs LRT tarybos narys Artūras Račas pažymėjo, kad nors siūlomos pataisos sumažina tarybos narių, reikalingų direktoriaus atleidimui, skaičių, jos iš esmės nepakeičia transliuotojo nepriklausomybės, nes Taryba istorijoje veikia sąžiningai ir objektyviai. Protesto dalyviai vieningai reikalavo, kad LRT ateities projektai būtų svarstomi tik bendradarbiaujant su žurnalistais ir kad nepriklausomybė būtų užtikrinta.