Įvedamas cukraus mokestis, bet aiškumo nėra: brangs ne tik limonadai, bet ir pieno produktai?

Cukraus mokestis Lietuvoje įvedamas pirmiausia dėl biudžeto, o ne sveikatos

Nuo šių metų pradžios Lietuvoje įsigalioja naujas mokestis nealkoholiniams gėrimams, kuriuose yra pridėtinio cukraus ar saldiklių. Valdžios skaičiavimais, vadinamasis cukraus mokestis valstybės biudžetą papildys apie 25 milijonais eurų, o šios lėšos bus skirtos krašto gynybai.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis atvirai pripažįsta, kad pagrindinis šio mokesčio tikslas yra fiskalinis – surinkti daugiau pinigų, o tik antraeilis argumentas yra galimas poveikis gyventojų elgsenai. Politikas teigia, jog tokio tipo mokesčiai Vakarų šalyse nėra naujiena, nors visuomenėje jie ir sulaukia pasipriešinimo. [1]

Pasak jo, pridėtinis cukrus, ypač gaiviuosiuose gėrimuose, siejamas su įvairiomis sveikatos problemomis, todėl tikimasi, kad kainų augimas paskatins gyventojus rinktis sveikesnes alternatyvas. Vis dėlto pats L. Šedvydis neslepia – be papildomų biudžeto pajamų šis mokestis greičiausiai nebūtų atsiradęs.

Įstatymo neapibrėžtumas kelia riziką, kad mokestis paliestų ne tik limonadus

Didžiausia problema, kurią mato teisininkai, yra ne pats mokestis, o jo formuluotė. Teisės firmos „Sorainen“ partnerė Indrė Ščeponienė atkreipia dėmesį, kad įstatyme vartojama sąvoka „nealkoholiniai saldinti gėrimai“ nėra aiškiai apibrėžta. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo akivaizdu, kas yra gėrimas, teisiškai tokio apibrėžimo nebuvimas atveria kelią labai plačioms interpretacijoms.

Pasak jos, mokesčių administratorius jau dabar aiškina, kad apmokestinami gali būti ne tik limonadai ar saldinti gėrimai, bet ir kai kurie pieno produktai – jogurtai, kefyras ar pasukos, jeigu juose viršijama nustatyta pridėtinio cukraus riba. Tai kelia rimtų abejonių, ar toks buvo įstatymo leidėjo tikslas, ypač turint omenyje, kad kaimyninėse šalyse – Latvijoje ir Lenkijoje – cukraus mokestis pieno produktams netaikomas.

I. Ščeponienė pabrėžia, kad teisinėje valstybėje tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas turi būti aiškiai nustatyti įstatyme, o ne palikti interpretacijoms. Priešingu atveju verslas atsiduria neapibrėžtoje situacijoje, kur neaišku, kokie produktai bus apmokestinti, o kokie – ne.

Verslui gresia kainų augimas ir ginčai, o vartotojams – brangesni kasdieniai produktai

Dėl šio teisinio neaiškumo verslui artėjantys metai gali tapti sudėtingi. Jei mokesčio taikymo ribos bus plečiamos, akcizai gali paliesti ne tik gaiviuosius gėrimus, bet ir gėrimų koncentratus, įvairius tirpius mišinius, baltyminius kokteilius ar kitus produktus, kurie iki šiol nebuvo laikomi cukraus mokesčio taikymo objektu. Tai neišvengiamai reikštų kainų augimą parduotuvių lentynose. [2]

Indrė Ščeponienė įspėja, kad palikus tokį reguliavimą, ginčų tarp verslo ir mokesčių administratoriaus neišvengsime. Kiekvienu atveju teks aiškintis, ar konkretus produktas laikytinas gėrimu, ar ne, o tai prieštarauja aiškaus ir prognozuojamo apmokestinimo principams.

Vienintelė gera žinia – produktams, pagamintiems ar įvežtiems iki 2025 metų pabaigos, akcizas nebus taikomas, net jei jie bus parduodami jau 2026-aisiais. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tiek verslui, tiek vartotojams teks prisitaikyti prie naujos realybės, kurioje „cukraus mokestis“ gali paliesti kur kas platesnį produktų ratą, nei iš pradžių buvo manyta.