Izraelio kariuomenė neigia nužudžiusi 27 žmones laukiančius pagalbos: teigia paleidę tik įspėjamuosius šūvius

Nauja pagalbos dalijimo tvarka Gazoje: JT kritikuoja, Izraelis gina, civilių aukų daugėja

Antradienį Gazos pietuose per incidentą netoli pagalbos dalijimo vietos žuvo mažiausiai 27 žmonės. Ir tai jau trečias panašus atvejis per tris dienas. Palestiniečių sveikatos pareigūnai ir liudininkai teigia, kad Izraelio kariai paleido ugnį į civilius, einančius pasiimti humanitarinės pagalbos [1].

Izraelio kariuomenė šiuos kaltinimus neigia ir tvirtina šaudžiusi „netoli kelių įtartinų asmenų“, kurie esą ignoravo perspėjimus ir artėjo prie kariškių, pasitraukę nuo numatyto saugaus maršruto.

Raudonojo Kryžiaus atstovas Hishamas Mhanna nurodė, kad jų ligoninė Rafahoje priėmė 184 sužeistuosius. Iš jų 19 mirė atvykus, dar aštuoni mirė vėliau. 27 žuvusiųjų kūnai buvo perkelti į Nasserio ligoninę Chanyjūnise. Tarp žuvusiųjų trys vaikai ir dvi moterys, o dauguma aukų turėjo šautinių žaizdų.

Incidentas įvyko vadinamojoje Vėliavos sankryžoje, maždaug už kilometro nuo humanitarinės pagalbos centro, kurį administruoja „Gazos humanitarinis fondas“ (GHF). Tai zona, kurioje žurnalistams leidžiama dirbti tik su kariuomenės leidimu. Fondas tvirtina, kad jų viduje nebuvo jokio smurto, tačiau pripažįsta, kad šis incidentas galėjo įvykti „gerokai už saugios zonos ribų“.

Prieštaringai vertinama pagalbos sistema

Šie įvykiai kilo po to, kai Izraelis kartu su JAV remiama organizacija įsteigė naują pagalbos dalijimo sistemą: specialius punktus Izraelio kariuomenės kontroliuojamose zonose. Pasak Izraelio, ši sistema sukurta tam, kad būtų apeita „Hamas“ ir apribotas galimas paramos panaudojimas grupuotės naudai [2].

Tačiau Jungtinės Tautos griežtai kritikavo šią iniciatyvą, teigdamos, kad tai ne tik nepadeda spręsti bado krizės Gazoje, bet ir leidžia naudoti pagalbą kaip spaudimo priemonę. JT taip pat primena, kad pagal tarptautinę teisę humanitarinė pagalba negali būti politizuojama ar sąlygojama.

Vietos gyventojai pateikia niūrią situacijos versiją. „Buvo daug žuvusiųjų ir sužeistųjų“, sakė Neima al-Aaraj iš Chanyjūnio. Ji teigė, kad prie pagalbos centro neatvyko jokios realios pagalbos: „Po tiek kraujo aš ten nebegrįšiu. Bet kokiu atveju mirsime.“ Kita liudininkė, Rasha al-Nahal, sakė: „Buvo šaudoma iš visų pusių. Grįždami atgal taip pat buvome apšaudyti.“

Tuo pat metu netektys ir Izraelio pusėje

Izraelio kariuomenė antradienį taip pat patvirtino, kad trys jos kariai žuvo Šiaurės Gazoje, veikiausiai per sprogimą Jabaliijoje. Tai vienas skaudžiausių smūgių Izraelio pajėgoms nuo tada, kai kovą nutrūko paliaubos su „Hamas“.

Priminsime, kad karas prasidėjo po 2023 m. spalio 7 d. įvykdyto „Hamas“ išpuolio, kurio metu žuvo apie 1 200 žmonių, dauguma civiliai, o dar 251 žmogus buvo paimtas įkaitais. Šiuo metu „Hamas“ vis dar laiko 58 įkaitus, iš kurių trečdalis, kaip manoma, yra gyvi.

Pagal Gazos sveikatos ministerijos duomenis, per 20 mėnesių trukusį konfliktą žuvo daugiau nei 54 000 palestiniečių, dauguma jų moterys ir vaikai. Izraelis teigia, kad tarp žuvusiųjų yra apie 20 000 jų kovotojų, tačiau nepateikia detalių įrodymų.

Šiuos skaičius, nors ir pateikiamus Hamas valdomos sveikatos institucijos, paprastai pripažįsta JT agentūros ir nepriklausomi ekspertai. Izraelio pusėje nuo karo pradžios žuvo apie 860 karių, iš jų daugiau nei 400 per kovos veiksmus Gazoje.

Nors humanitarinė krizė aštrėja, konstruktyvių taikos perspektyvų kol kas nematyti. Izraelis tvirtina, kad toliau sieks sunaikinti „Hamas“ struktūras, o tarptautinė bendruomenė pamažu praranda galimybes daryti realų poveikį situacijai. Tuo metu civilių padėtis, tiek žuvusiųjų, tiek išgyvenančių badą, lieka tragiška. Pagalba, nors ir pasiekia teritoriją, vis dažniau tampa ginčų epicentru.