Izraelio pasienyje – įtarimai dėl iš oro purškiamo glifosato Libane ir Sirijoje

Libanas: herbicidai su glifosatu purškiami iš oro virš pasienio teritorijų Libane ir Sirijoje

Pastarosiomis dienomis regione vėl stiprėja karinė įtampa. Izraelio kariuomenė patvirtino planus plėsti sausumos ir oro operacijas prieš „Hezbollah“ Libane, o tai kelia baimę dėl galimos platesnio masto invazijos. Per naujausią eskalaciją Libane jau žuvo daugiau nei tūkstantis žmonių, o daugiau nei milijonas buvo priversti palikti savo namus. Konfliktas, prasidėjęs dar ankstesniais metais, ne tik neslopsta, bet ir pereina į naują, pavojingesnį etapą.

Dar 2026 metų pradžioje pasirodė pranešimų iš Libano, kad Izraelio kariuomenė pasienio teritorijose naudoja ore purškiamus herbicidus. Libano žemės ūkio ir aplinkos ministerijų teigimu, tam pasitelkiami specialūs lėktuvai, kurie purškia chemines medžiagas virš žemės ūkio plotų. Šie veiksmai, anot Libano institucijų, fiksuoti tiek pietų Libane, tiek Sirijos pasienio regione. [1]

Anot Libano institucijų, purškimas paveikė maždaug 55 kilometrų ilgio ruožą Sirijoje, Kunaitros provincijoje. Libane nukentėjo keli pietiniai kaimai, įskaitant Al Bustuną, Aita al Šaabą ir Labbouneh. Vietos gyventojai pranešė apie staigų augmenijos nykimą šiose teritorijose.

Libano institucijų atlikti laboratoriniai tyrimai parodė, kad purškiama medžiaga yra glifosatas. Kai kuriuose mėginiuose jo koncentracija buvo 20–30 kartų didesnė nei įprastai leidžiama žemės ūkyje. Dėl to kilo rimtų abejonių dėl tokio naudojimo saugumo.

Izraelio kariuomenė šių kaltinimų viešai nekomentavo. Tuo metu Jungtinių Tautų taikdariai Libane patvirtino, kad apie planuojamus purškimus buvo informuoti iš anksto ir turėjo laikinai stabdyti dalį savo veiklos.

Nukentėjo žemės ūkis, o situaciją dar labiau apsunkina atsinaujinęs konfliktas

Anot vietos gyventojų ir institucijų, purškiamos cheminės medžiagos turėjo tiesioginį poveikį žemės ūkiui. Nukentėjo alyvmedžiai, tabako laukai ir ganyklos, kurios yra svarbios vietos ūkininkams. Dalis teritorijų tapo rudos spalvos, o augmenijos nykimas matomas net palydovinėse nuotraukose. [2]

Šie nuostoliai dar labiau apsunkina situaciją regione, kuris jau nukentėjo nuo ankstesnių konfliktų. Po 2023–2024 metų karo tarp Izraelio ir „Hezbollah“ dešimtys tūkstančių žmonių vis dar negali sugrįžti į savo namus. Dabar jų galimybės atkurti pragyvenimą dar labiau mažėja.

Tuo pat metu konfliktas vėl kaista. Izraelio kariuomenė patvirtino planus plėsti sausumos ir oro operacijas prieš „Hezbollah“, o Libane vis garsiau kalbama apie galimą didesnio masto invaziją. Per naujausią eskalaciją jau žuvo daugiau nei tūkstantis žmonių, tarp jų ir civiliai.

Izraelis teigia, kad tokie veiksmai būtini siekiant apsaugoti šiaurinius šalies regionus nuo raketų atakų. Tačiau Libane vis dažniau baiminamasi, kad pietinė šalies dalis gali būti izoliuota ir paversta buferine zona.

Libanas kaltina Izraelį, kyla klausimų dėl poveikio sveikatai ir teisėtumo

Libano valdžia šiuos veiksmus vertina itin griežtai. Prezidentas Josephas Aounas purškimą pavadino „toksiškų medžiagų naudojimu“ ir įvardijo tai kaip suvereniteto pažeidimą bei aplinkos ir sveikatos nusikaltimą. Šalis ketina kreiptis į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą.

Aplinkosaugos organizacijos taip pat reiškia susirūpinimą. Jos teigia, kad tokie veiksmai gali dar labiau pažeisti jau ir taip nukentėjusias ekosistemas. Įspėjama apie riziką vabzdžiams, apdulkintojams ir bendram biologiniam balansui.

Tuo pačiu pažymima, kad dėl glifosato poveikio nėra vieningo vertinimo. Pasaulio sveikatos organizacija jį priskiria prie „tikriausiai kancerogeninių“ medžiagų, siejamų su tam tikromis ligomis. Tačiau JAV ir Europos institucijos anksčiau yra nurodžiusios, kad ši medžiaga, naudojama įprastomis sąlygomis, greičiausiai nekelia reikšmingos rizikos žmonėms.

Panašūs atvejai fiksuoti ir anksčiau. Žmogaus teisių organizacijos nuo 2014 metų dokumentuoja glifosato purškimą Gazos ruože. Dabartinė situacija Libane ir Sirijoje rodo, kad ši praktika pasienio teritorijose tęsiasi, o kartu su atsinaujinusiu konfliktu kelia vis daugiau klausimų dėl jos pasekmių.