ES nesiima sankcijų Izraeliui: sprendimas dėl Gazos atidedamas

ES galutinai neapsisprendžia dėl sankcijų Izraeliui: siūlymas sustabdytas, sprendimas atidėtas

Europos Sąjungos šalys juda link bendro sprendimo, kaip reaguoti į humanitarinę krizę Gazos Ruože, tačiau antradienį Briuselyje vykusiame ambasadorių posėdyje sprendimas dėl sankcijų Izraeliui nebuvo priimtas.

Europos Komisija pasiūlė iš dalies sustabdyti ES ir Izraelio asociacijos susitarimo galiojimą — tai reikštų, kad Izraelis netektų dalies prieigos prie svarbios mokslinių tyrimų ir plėtros programos „Horizon Europe“, skirtos technologijų startuoliams [1].

Komisijos siūlymas paremtas vidaus peržiūros išvadomis, kad Izraelis pažeidė žmogaus teisių įsipareigojimus, numatytus minėtame susitarime. Tačiau siekiant sprendimo reikalinga kvalifikuota valstybių narių dauguma, kurios pasiekti šįkart nepavyko.

Vokietija ir Italija paprašė daugiau laiko, parama skaldyta

Diplomatiniais šaltiniais teigiama, kad sprendimą iš esmės lemia Vokietijos pozicija — šalis vis dar nesuteikė galutinės paramos sankcijoms. Nors, pasak šaltinių, Berlynas artėja prie sprendimo pritarti, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas iki šiol nėra oficialiai parėmęs šios priemonės.

Vokietija ir Italija — dvi didžiausios ES valstybės pagal gyventojų skaičių — pareiškė turinčios išsamiai išnagrinėti Komisijos siūlymą. Kad sprendimas būtų priimtas, bent viena iš jų turėjo balsuoti „už“, nes be jų negalima pasiekti kvalifikuotos daugumos.

„Vokietija nori tęsti dialogą su Izraeliu, o ne imtis veiksmų, bet visi suprantame, kad dialogas neveikia“, sakė vienas susitikimo dalyvis naujienų portalui Euronews. Kitas diplomatas nurodė, kad Vokietija „laiko visas kortas“, nes būtent nuo jos sprendimo priklauso, ar bus žengtas kitas žingsnis.

Pasak dviejų šaltinių, Vokietija ir Italija žada artimiausiomis savaitėmis pranešti, ar pakeis savo poziciją. Tuo metu Vengrija, Bulgarija ir Čekija kategoriškai prieštarauja bet kokiems veiksmams prieš Izraelį [2].

Paramą siūlymui išreiškė Nyderlandai, Airija, ir Prancūzija

Europos Komisijos planą palaikė Nyderlandai, Airija, Prancūzija, Liuksemburgas, Slovėnija, Portugalija, Malta ir Ispanija. Kai kurios iš jų taip pat išreiškė norą siekti griežtesnių sankcijų, įskaitant prekybos ribojimus, nurodė šaltiniai.

Jei pasiūlymui būtų pritarta, Izraelis prarastų apie 200 milijonų eurų vertės būsimą finansavimą per Europos inovacijų tarybos (EIC) fondą, kuris remia pažangias technologijas.

Komisijos siūlymas buvo tiesioginė reakcija į ES ataskaitą, kurioje konstatuota, kad Izraelis pažeidė žmogaus teisių nuostatas ES–Izraelio asociacijos susitarime. Po šių išvadų buvo pasiektas susitarimas, kad Izraelis „žymiai padidins“ humanitarinės pagalbos, maisto ir vaistų, prieinamumą civiliams Gazos Ruože, taip siekiant išvengti ES atsakomųjų veiksmų.

Visgi, pasak ES pareigūnų, realaus pagerėjimo palestiniečių situacijoje neužfiksuota, o Izraelio pateiktų duomenų apie padidėjusius pagalbos srautus Briuselis nepriklausomai patikrinti negalėjo.

„Negavau jokių įtikinamų paaiškinimų, kodėl man neleista įeiti į Gazą“, sakė vienas aukšto rango ES pareigūnas.

Auga spaudimas dėl didėjančio aukų skaičiaus ir nevyriausybinių organizacijų kaltinimų

Kol diplomatai derėjosi Briuselyje, Gazos Sveikatos ministerija, kurią kontroliuoja „Hamas“, paskelbė, kad per visą karą žuvo per 60 tūkstančių žmonių. Vien antradienį, kaip teigiama, Izraelio veiksmai nusinešė 81 gyvybę, iš jų 32 žmonės žuvo bandydami gauti pagalbą.

Pirmadienį dvi žinomos Izraelio nevyriausybinės organizacijos — „B’Tselem“ ir „Physicians for Human Rights Israel“ — paviešino ataskaitą, kurioje Izraelis kaltinamas vykdant genocidą Gazos Ruože.

Tuo metu Jungtinių Tautų ir kitų humanitarinių agentūrų duomenimis, situacija Gazoje sparčiai blogėja — daugiau kaip 130 žmonių jau mirė iš bado, tarp jų 88 vaikai ir kūdikiai.

Pasak diplomatų, darbas prie Komisijos siūlymo tęsis toliau, o pareigūnai tikisi užsitikrinti didesnę valstybių narių paramą artimiausiomis savaitėmis. Tačiau atsižvelgiant į vasaros atostogų laikotarpį ES institucijose ir ambasadose, tikėtina, kad galutinis sprendimas bus priimtas tik po vasaros.