Izraelis nutraukia gynybos pirkimus iš Prancūzijos ir kaltina ją žalinga politika

Izraelis visiškai stabdo gynybos pirkimus iš Prancūzijos

Izraelio gynybos ministerija paskelbė nutraukianti visus gynybos pirkimus iš Prancūzijos. Sprendimą priėmė ministerijos generalinis direktorius Amiras Baramas. Nurodyta, kad ateityje įranga bus perkama tik iš Izraelio arba iš sąjungininkų.

Ministerija patvirtino, kad esamos sutartys su Prancūzija bus nutrauktos. Tuo pačiu Izraelis pradeda atsisakyti priklausomybės nuo prancūziškos ginkluotės. Tai reiškia esminį posūkį gynybos politikoje. [1]

Oficialiame pareiškime teigiama, kad Prancūzijos veiksmai „pakenkė Izraelio saugumui ir gynybos pramonės galimybėms“. Taip pat pabrėžta, kad tokia politika silpnina bendradarbiavimą su šalimi, kuri kovoja prieš Iraną. Izraelis šį sprendimą pristato kaip atsaką į ilgalaikę įtampą.

Izraelio pusė taip pat nusprendė stabdyti savo gynybos technologijų eksportą į Prancūziją. Tai rodo, kad santykiai blogėja abiem kryptimis. Sprendimas laikomas vienu griežčiausių per pastaruosius metus.

Įtampa kilo dėl Prancūzijos sprendimų ir konflikto Artimuosiuose Rytuose

Izraelis jau anksčiau kritikavo Prancūziją dėl sprendimų tarptautinėse parodose. 2025 metais Paryžiuje buvo apribota Izraelio dalyvavimo galimybė gynybos parodoje. Tuomet Izraelio ekspozicijos buvo fiziškai atskirtos nuo kitų.

Izraelio pareigūnai šiuos veiksmus vadino diskriminaciniais. Jie teigė, kad tai daroma politiniais motyvais ir siekiant apsaugoti vietos pramonę. Toks elgesys dar labiau padidino nepasitikėjimą.

Izraelio gynybos ministerijos generalinis direktorius Amiras Baramas anksčiau Prancūzijos elgesį yra pavadinęs „visiškai atvirai antisemitiniu“. Tokie pareiškimai rodo, kad konfliktas tarp šalių nėra tik techninis ar politinis. Jis jau peraugo į atvirą pasitikėjimo krizę.

Prancūzija taip pat rėmė iniciatyvas riboti ginklų eksportą Izraeliui. Be to, ji kritikavo Izraelio veiksmus Gazos ruože ir Libane. Šie sprendimai ilgainiui dar labiau pablogino santykius tarp šalių.

Papildomą įtampą sukėlė ir sprendimai dėl karo su Iranu. Prancūzija atsisakė leisti JAV lėktuvams skristi per savo oro erdvę į Izraelį. Šis žingsnis buvo įvardytas kaip vienas iš paskutinių lūžio taškų.

JAV ir Izraelis didina spaudimą, santykiai su Prancūzija toliau blogėja

JAV prezidentas Donaldas Trumpas taip pat kritikavo Prancūziją dėl jos pozicijos. Jis pareiškė, kad šalis buvo „labai nepadedanti“ konflikte su Iranu. „JAV tai prisimins“, – rašė jis socialiniuose tinkluose.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas tuo metu laikėsi priešingos pozicijos. Jis pareiškė, kad Prancūzija „niekada nedalyvaus“ operacijose, skirtose atidaryti Hormūzo sąsiaurį. Šis sąsiauris yra svarbus pasaulinei energetikai ir buvo uždarytas konflikto metu. [2]

Izraelio ir Prancūzijos santykiai taip pat komplikavosi Libane. Pranešta apie incidentus, kai Izraelio kariuomenė šaudė netoli Prancūzijos taikdarių, dalyvaujančių JT misijoje. Prancūzijos užsienio reikalų ministras šiuos įvykius pavadino „ypač rimtais“.

Nors praktinis poveikis gali būti ribotas, sprendimas turi simbolinę reikšmę. Gynybos ryšiai tarp šalių jau anksčiau buvo sumažėję, o prekybos apimtys mažėjo. Vis dėlto šis žingsnis rodo aiškų politinį signalą apie gilėjantį konfliktą tarp Izraelio ir Prancūzijos.