Izraelis smogia dar giliau Irane, nesulaukdamas pasipriešinimo iš Islamo Respublikos pusės

Izraelio smūgiai Iranui plečiasi

2025 m. birželio 13-osios rytą Izraelio pajėgos įvykdė naują karinių smūgių bangą Irano teritorijoje, nukreiptą prieš branduolinę ir karinę infrastruktūrą. Izraelis teigia, kad šie veiksmai buvo vykdomi kaip tikslinės operacijos, skirtos „užkirsti kelią artėjančioms grėsmėms“ iš Irano pusės.

Tuo metu pati Irano Islamo Respublika į smūgius kol kas nereagavo kariniais veiksmais, o Libano „Hezbollah“ grupuotė pareiškė neinicijuosianti jokio puolimo prieš Izraelį atsakydama į smūgius Iranui.

Vienas reikšmingiausių smūgių buvo nukreiptas į požeminį bunkerį, kuriame buvo dislokuotas Irano Revoliucinės gvardijos (IRGC) Oro pajėgų vadovybės štabas. Kaip pranešė Izraelio gynybos ministras, dauguma šios struktūros vadų žuvo. Tai laikoma viena iš labiausiai nutaikytų ir sėkmingų smūgio operacijų pastaraisiais metais.

Kartu Izraelio žvalgybos agentūra „Mossad“ įvykdė iš anksto suplanuotas slaptas operacijas, apimančias išmaniųjų sistemų diegimą Irano teritorijoje. Šaltiniai teigia, kad Mossad sugebėjo įrengti „preciziškai valdomas ginkluotes“ netoli Irano oro gynybos sistemų, kurios buvo aktyvuotos pradėjus karinę operaciją [1].

Kai kurios iš šių sistemų buvo integruotos į transporto priemones, kurios, remiantis šaltiniais, paleido ginklus ties smūgio pradžia, sunaikindamos kelis strateginius taikinius.

Be to, Mossad dar prieš ataką sukūrė sprogstamųjų dronų bazę gilumoje Irano teritorijos ir iš čia dronai buvo paleisti į raketų paleidimo sistemas Esfajabado bazėje prie Teherano.

Branduolinės rizikos akiratyje konfliktas aštrėja

Smūgiai neapsiribojo vien kariniais objektais, o dalis jų buvo nutaikyti ir į branduolinius taikinius. Vienas iš svarbiausių incidentų tai Izraelio oro smūgis į Irano Natanz urano sodrinimo kompleksą, esantį centrinėje Isfahano provincijoje.

Irano atominės energijos organizacija (AEOI) patvirtino, kad dalis objekto buvo apgadinta, tačiau pranešimų apie aukas ar radioaktyvių medžiagų nutekėjimą nėra [2]. Pasak AEOI, tai tarptautinės teisės pažeidimas, o Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) tyla kelia grėsmę pačios organizacijos patikimumui. TATENA vadovas Rafaelis Grossi pareiškė:

„Branduoliniai objektai niekada neturi būti atakuojami. Tai, kas įvyko, yra labai neraminanti raida. Bet koks karinis veiksmas, keliantis grėsmę branduolinių objektų saugumui, gali turėti skaudžių pasekmių Iranui, regionui ir pasauliui.“

Atsižvelgdama į susidariusią situaciją, TATENA planuoja šaukti neeilinį Valdytojų tarybos posėdį. Diplomatai nurodo, kad posėdis inicijuotas vienos iš valstybių narių prašymu, siekiant aptarti Izraelio smūgius ir jų poveikį branduolinio saugumo architektūrai.

Strateginis atakos tikslas yra susilpninti branduolinę grėsmę

Izraelio ginkluotosios pajėgos nurodė, kad smūgiai buvo nutaikyti į požemines patalpas, kuriose buvo laikomi centrifūgų kompleksai, elektros sistemos ir kita infrastruktūra, būtina Irano branduolinei programai plėtoti. Pasak kariuomenės atstovų, buvo sunaikinti esminiai komponentai, reikalingi urano sodrinimui [3].

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu išplatino pareiškimą, kuriame paaiškino šių smūgių motyvaciją:

„Ši karinė kampanija siekė sutrikdyti Irano branduolinę infrastruktūrą, sustabdyti raketų gamybos pajėgumus bei sumažinti karinį potencialą, kuris kėlė grėsmę Izraeliui ir visam regionui.“

Šie įvykiai vyksta kontekste, kai įtampa tarp dviejų šalių pasiekė naujas aukštumas. Tuo pačiu metu išlieka atvira grėsmė, kad konfliktas gali peraugti į platesnę regioninę konfrontaciją. Kol kas Iranas tiesiogiai neatsakė į smūgius, tačiau įtampa toliau auga.