J. Epsteino failai atskleidžia ir bandymus megzti ryšius su Europos politikais ir Rusijos elitu

Paviešinti laiškai rodo J. Epsteino pastangas tapti tarpininku tarp Vakarų ir Rusijos

JAV Kongreso paviešinti dokumentai atskleidė, kad Jeffrey Epstein 2018 metais palaikė aktyvų susirašinėjimą su tuometiniu Europos Tarybos generaliniu sekretoriumi Thorbjørnu Jaglandu. Laiškuose Epsteinas siūlė savo kaip tarpininko, galinčio padėti Rusijos vadovybei geriau suprasti JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir Vakarų politinę dinamiką, paslaugas.

Viename iš elektroninių laiškų J. Epstein ragino T. Jaglandą perduoti Vladimirui Putinui, jog Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas galėtų „gauti įžvalgų“ tiesiogiai bendraudamas su juo. Šie susirašinėjimai vyko jautriu laikotarpiu – likus kelioms savaitėms iki 2018 metų Helsinkio viršūnių susitikimo tarp D. Trumpo ir V. Putino. [1]

J. Epstein savo laiškuose kūrė įvaizdį, kad jau anksčiau konsultavo Rusijos pareigūnus, tarp jų – buvusį Rusijos ambasadorių Jungtinėse Tautose Vitalijų Čurkiną, kuris, pasak J. Epsteino, po jų pokalbių „suprato Trumpą“. Dokumentuose nėra įrodymų, kad Epsteinas realiai dalyvavo formuojant politiką, tačiau jo bandymai įsitvirtinti geopolitinio patarėjo vietoje yra akivaizdūs.

T. Jaglandas aiškino, kad bendravimas su Epsteinu yra „normali diplomatinė praktika“

Thorbjørnas Jaglandas, reaguodamas į paviešintus laiškus, teigė, kad tokie kontaktai buvo įprastos diplomatinės veiklos dalis. Pasak jo, eidamas aukštas pareigas jis bendravo su daugybe žmonių, kurie siūlė įvairius kontaktus ir idėjas. Jaglandas pabrėžė, kad griežtai atsiriboja nuo visko, kas vėliau paaiškėjo apie Epstein privatų gyvenimą ir nusikaltimus, ir neigė bet kokį sąmoningą bendradarbiavimą su juo.

Tuo metu Jaglandas vadovavo Europos Tarybai – svarbiausiai žemyno žmogaus teisių organizacijai, prižiūrinčiai Europos Žmogaus Teisių Teismą. Jis buvo vienas ryškiausių balsų, pasisakiusių prieš Rusijos pasitraukimą iš organizacijos po Krymo aneksijos, argumentuodamas, kad toks žingsnis atimtų iš milijonų Rusijos piliečių galimybę kreiptis į tarptautinį teismą. [2]

Ši pozicija paaiškina, kodėl T. Jaglandas siekė palaikyti dialogą su Rusijos pareigūnais, tačiau nepateikia įrodymų, kad Epsteino pasiūlymai buvo priimti ar įgyvendinti.

Susirašinėjimų viešinimas atkleidžia koks platus buvo Epsteino pažinčių tinklas įvairiuose sluoksniuose

Paviešinti laiškai yra dalis tūkstančių dokumentų, kuriuos paskelbė JAV Atstovų Rūmų priežiūros komitetas. Jie rodo, kad Epstein, net ir po 2008 metų teistumo už nepilnametės išnaudojimą, toliau siekė palaikyti ryšius su aukščiausio lygio politikais, verslo lyderiais ir institucijų vadovais visame pasaulyje. [3]

Susirašinėjimuose jis dažnai vaizdavo save kaip žmogų, turintį prieigą prie įtakingų asmenų Rusijoje, JAV ir Europoje, bei siūlė „strategines įžvalgas“ geopolitiniais klausimais. Dokumentai taip pat papildo anksčiau žinomą informaciją apie Epsteino bandymus įsitvirtinti kaip neformalus patarėjas įvairioms vyriausybėms ir jo siekį išlikti reikšmingu tarptautiniuose politiniuose sluoksniuose iki pat 2019 metų, kai jis buvo suimtas dėl prekybos žmonėmis kaltinimų.

Pats Epstein nusižudė kalėjime 2019 metų rugpjūtį, o daugelis jo minėtų kontaktų neigia bet kokį neteisėtą elgesį ar sąmoningą bendradarbiavimą. Šie laiškai neįrodo, kad Epstein realiai darė įtaką politiniams sprendimams, tačiau jie atskleidžia jo pastangas veikti tarptautinės politikos paraštėse, pasinaudojant savo ryšiais, ambicijomis ir gebėjimu prisistatyti kaip svarbiu tarpininku tarp skirtingų galios centrų.