J. Stoltenbergas siūlė atitraukti NATO pajėgas: Baltijos šalys būtų likusios be apsaugos nuo Rusijos

Memuarai: Stoltenbergas su Lavrovu aptarė NATO pajėgų išvedimą iš Rytų

Buvęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas savo memuaruose atskleidė anksčiau neviešintas detales apie kontaktus su Rusija. Kaip skelbia „The Baltic Sentinel“, 2021 metais jis buvo pasirengęs svarstyti NATO pajėgų atitraukimą iš Rytų Europos ir vadinamosios buferinės zonos kūrimą. Į šią zoną būtų patekusios ir Baltijos valstybės. [1]

Teigiama, kad tokios diskusijos vyko neinformavus labiausiai pažeidžiamų NATO sąjungininkių. 2021 metų rudenį J. Stoltenbergas susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Susitikimo metu jis pasiūlė NATO–Rusijos taryboje aptarti Maskvos idėją dėl buferinės zonos pasienio regionuose.

Tuo metu Lenkija ir Baltijos šalys griežtai prieštaravo bet kokioms nuolaidoms Rusijai. Nepaisant to, buvo svarstoma galimybė grįžti prie 1997 metų saugumo architektūros ribų. Praktikoje tai reikštų ženklų NATO rytinio flango susilpninimą.

Kai kurie šaltiniai pažymi, kad tokie žingsniai galėjo būti derinami su JAV pozicija. Tuo laikotarpiu Vašingtonas taip pat buvo užsiminęs apie galimą pajėgų perdislokavimą. Vis dėlto Baltijos šalims tai buvo itin jautrus ir nemalonus signalas.

Maskva kompromisų nepriėmė, siekė visiškos kontrolės

Nepaisant NATO vadovo pasirengimo svarstyti kompromisus, Rusija šį planą atmetė. Kaip nurodoma, Kremlius nesiekė dalinių susitarimų. Jo tikslas buvo platesnis – visiška regiono kontrolė.

Rusijos pozicija buvo aiški ir griežta. Kaip buvo pasakyta per NATO–Rusijos tarybos diskusijas, tai nėra pasiūlymas, iš kurio galima rinktis atskiras dalis. Tai buvo pristatyta kaip „imk arba palik“ principu paremtas planas.

Tuo pat metu diplomatiniai šaltiniai patvirtino, kad J. Stoltenbergas šį klausimą iš tiesų kėlė ne visada įtraukiant rytinio flango šalis. Tai dar labiau sustiprino įtampą tarp sąjungininkų.

Situacija parodė, kad NATO viduje egzistavo skirtingi požiūriai į santykius su Rusija. Vieni siekė griežtos laikysenos, kiti bandė išlaikyti dialogą net ir augant įtampai.

Santykiai su Rusija ir Trumpu atskleidė nesutarimus NATO viduje

Savo memuaruose J. Stoltenbergas aiškina, kad jo požiūrį į Rusiją formavo jo tėvas Thorvaldas Stoltenbergas. Jis, būdamas Norvegijos užsienio reikalų ministru, net Šaltojo karo metu ragino palaikyti dialogą su Maskva. Buvęs NATO vadovas pabrėžia, kad šią liniją bandė išlaikyti net po 2014 metų Krymo aneksijos.

Didelė memuarų dalis skirta ir santykiams su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. J. Stoltenbergas patvirtino, kad JAV pasitraukimo iš NATO grėsmė buvo reali. Pasak jo, D. Trumpo patarėjai rimtai svarstė scenarijų, kuris galėjo sugriauti Aljansą per kelias dienas. [2]

Vis dėlto susiklostė paradoksali situacija. Būtent D. Trumpo valdymo laikotarpiu JAV karinis buvimas Europoje išaugo, o sąjungininkės pradėjo daugiau investuoti į gynybą. Tai rodo, kad politinė retorika ir realūs sprendimai ne visada sutapo.

Pastarosiomis savaitėmis įtampa tarp JAV ir NATO vėl išaugo. Dėl Europos šalių atsisakymo aktyviau remti karinę kampaniją prieš Iraną, D. Trumpas vėl pradėjo kalbėti apie galimą pasitraukimą iš Aljanso, kurį yra pavadinęs „popieriniu tigru“. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio savo ruožtu NATO apibūdino kaip „vienpusio eismo gatvę“ ir užsiminė, kad po konflikto Artimuosiuose Rytuose Vašingtonas gali iš naujo įvertinti savo narystę.