Japonija ir JAV pasirašė susitarimą dėl kritinių mineralų tiekimo

D. Trumpas ir S. Takaichi pradėjo naują „aukso amžių“: susitarė dėl strateginių išteklių partnerystės

Japonijos naujoji ministrė pirmininkė Sanae Takaichi pareiškė sieksianti „naujo aukso amžiaus“ santykiuose su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Tai ji sakė susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu pradžioje Tokijuje.

Per pirmąjį oficialų vizitą į Aziją po sugrįžimo į Baltuosius rūmus D. Trumpas pasirašė su S. Takaichi svarbų susitarimą dėl retųjų žemių ir strateginių mineralų gavybos bei perdirbimo. Šis susitarimas tapo atsaku į Kinijos sprendimą apriboti tokių medžiagų eksportą, o tai kelia nerimą pasaulinei pramonei – nuo elektronikos iki automobilių gamybos [1].

„Norėčiau įgyvendinti naują JAV ir Japonijos sąjungos aukso amžių, kuriame abi šalys būtų stiprios ir klestinčios“, – sakė S. Takaichi. D. Trumpas ją pasveikino tapus pirmąja moterimi Japonijos ministre pirmininke, pavadinęs tai „dideliu pasiekimu“ ir pareiškęs: „Darysite puikų darbą, ir mes turėsime nuostabius santykius.“

Pasak Baltųjų rūmų pranešimo, naujasis JAV–Japonijos susitarimas užtikrins tiekimo grandinių saugumą ir ekonominį atsparumą abiem šalims, „stiprins ekonominį saugumą, skatins augimą ir ves pasaulį link klestėjimo“.

JAV siekia naujo ekonominio ir gynybinio balanso Azijoje

Derybų metu šalys sutarė glaudžiau bendradarbiauti strateginių išteklių, dirbtinio intelekto ir energetikos srityse. Japonijos įmonės planuoja iki 400 mlrd. dolerių investicijas į bendrus projektus, o Tokijas šiais metais jau paskelbė apie 550 mlrd. dolerių vertės strateginių JAV investicijų ir paskolų paketą.

Toks gestas, anot analitikų, gali sumažinti Trumpo spaudimą Japonijai didinti savo išlaidas gynybai. Vis dėlto S. Takaichi jau pažadėjo paspartinti planus, kad šalies gynybos biudžetas pasiektų 2 proc. BVP, kaip ir rekomenduoja NATO partneriai.

D. Trumpas, kuris po susitikimo aplankė imperatorių Naruhito rūmuose, pabrėžė, kad Japonija yra „didžiausias Amerikos sąjungininkas Azijoje“ ir pasidžiaugė naujais Japonijos amerikietiškos karinės technikos užsakymais. „Mes turėsime daug prekybos susitarimų, ir tai bus naudinga abiem šalims“, – sakė jis [2].

Tuo metu S. Takaichi, buvusi velionio premjero Shinzo Abe mokinė ir politinė bendražygė, padėkojo D. Trumpui už „nuolatinę draugystę“ ir pareiškė nominuosianti jį Nobelio taikos premijai už vaidmenį tarpininkaujant paliauboms Gazoje bei sustabdant konfliktą tarp Tailando ir Kambodžos.

Trumpo lyderystė ir Abe palikimas tampa JAV–Japonijos strateginės krypties pagrindu

Susitikimo metu abu lyderiai pagerbė 2022 m. nužudyto Shinzo Abe atminimą. D. Trumpas priminė, kad S. Takaichi „buvo žmogus, apie kurį Abe kalbėjo su didžiausia pagarba“, ir pridūrė, kad jam „garbė matyti, jog Japonijos ateitį dabar formuoja stipri, patriotinė lyderė“.

Tiek S. Takaichi, tiek D. Trumpas išreiškė tvirtą poziciją Kinijos atžvilgiu. Jie sutarė, kad Azijos regiono saugumas turi būti grindžiamas ekonominiu savarankiškumu, o ne priklausomybe nuo Pekino tiekimo grandinių. Tai yra viena pagrindinių D. Trumpo administracijos strategijų, siekiant „sumažinti Kinijos įtaką pasaulio rinkoms ir apsaugoti amerikiečių bei sąjungininkų darbo vietas“.

Bendrame pareiškime abu vadovai pabrėžė, kad JAV ir Japonijos partnerystė „padės sustiprinti ekonominį saugumą, skatins augimą ir nuosekliai prisidės prie pasaulinės gerovės“. D. Trumpas užbaigė susitikimą žodžiais: „Bet kada, kai Japonijai reikės pagalbos, mes būsime šalia. Amerika ir Japonija – tai draugystė, kuri tik stiprės.“

Toks tonas, kupinas savitarpio pagarbos ir realaus interesų suderinimo, rodo, kad Trumpo vadovaujamos Jungtinės Amerikos Valstijos grįžta prie aiškios, pragmatiškos užsienio politikos, grindžiamos partnerystėmis, kurios saugo nacionalinius interesus, o ne ideologines darbotvarkes.