Jau ir šveicarai atsisako rekomendacijų vakcinuotis nuo COVID-19

Net senyvo amžiaus ligotiems šveicarams vakcinos nuo COVID-19 nebėra rekomenduojamos

Šveicarijos sveikatos apsaugos pareigūnai keičia savo poziciją vakcinų nuo koronaviruso klausimu ir dabar jau primygtinai nebesiūlo skiepytis šiomis vakcinomis net ir labiausiai pažeidžiamoms asmenų grupėms.

Šalies Federalinis visuomenės sveikatos biuras (FOPH) paskelbė, kad nuo šio pavasario koronaviruso vakcina nebėra rekomenduojama net didelės rizikos grupei priklausantiems asmenims – senjorams arba sergantiems pavojingomis lėtinėmis ligomis.

Šveicarijos valdžios institucijos šį sprendimą aiškina tuo, kad šiuo metu šalyje nuo koronaviruso paskiepytų piliečių arba tų, kurie yra įgiję natūralų imunitetą virusui, skaičius yra didelis, o pavojus ligai plisti – mažas. 2022 m. duomenys parodė, kad daugiau kaip 98 proc. Šveicarijos gyventojų jau turi antikūnų prieš COVID-19.

„Iš esmės 2023 m. pavasarį / vasarą nerekomenduojama skiepytis nuo COVID-19. Beveik visi Šveicarijos gyventojai buvo paskiepyti ir (arba) užsikrėtė COVID-19 virusu ir pasveiko nuo jo. Todėl jų imuninė sistema buvo veikiama koronaviruso“, – teigia FOPH [1].

Visuomenės sveikatos priežiūros pareigūnai savo sprendimą taip pat pagrindė duomenimis, rodančiais, kad šiais metais virusas greičiausiai cirkuliuos mažiau. Be to, naujesni viruso variantai sukelia lengvesnes ligas nei ankstesnės atmainos.

Tiesa, FOPH nurodė, kad didelės rizikos grupei priklausantys asmenys, pavyzdžiui, 65-erių metų ir vyresni senjorai, imuniteto sutrikimų turintys arba nėščios moterys, po individualios konsultacijos su gydytoju vis dar gali pasiskiepyti.

„Atskirais atvejais skiepytis gali būti protinga, nes skiepai kelis mėnesius pagerina apsaugą nuo sunkios COVID-19 formos išsivystymo. Tai galioja nepriklausomai nuo to, kiek skiepų jau esate gavę“, – teigiama FOPH pranešime.

Plataus masto rekomendacijų skiepytis sustabdymas reiškia, kad vakcinacija nuo koronaviruso nebėra kompensuojama valstybės, o didelės rizikos grupei nepriklausantys asmenys, norintys pasiskiepyti, turi už skiepą susimokėti patys.

Tiesa, didelės rizikos grupei priklausantiems asmenims nereikės mokėti už vakciną ar jos sustiprinančiąją dozę, jei gydytojas jiems rekomendavo ja pasiskiepyti. Tokiu atveju vakcina būtų apmokama jų sveikatos draudimo lėšomis.

Vakcinacijos poreikį kvestionuoja vis daugiau šalių

Šveicarijos sprendimas atšaukti rekomendacijas dėl COVID-19 vakcinos nėra pernelyg šokiruojantis ir buvo akivaizdžiai priimtas pagal kitų pasaulio šalių pavyzdį. Pavyzdžiui, dar šių metų pradžioje Prancūzija taip pat nustojo rekomenduoti koronaviruso vakciną plačiajai visuomenei. Danija savo rekomendacijas dėl COVID-19 vakcinos sustabdė dar 2022 m [2].

Jungtinėje Karalystėje vakcinacijos rekomendacijos nustojo galioti šių metų vasarį. Šalyje dabar skiepyti jaunesnius nei 50 metų amžiaus asmenis nepatariama, tačiau jie tai padaryti gali pagal individualią gydytojo rekomendaciją [3].

Dauguma Europos šalių jau anksčiau atšaukė pačius griežčiausius, privalomus skiepų reikalavimus tam tikrų sektorių darbuotojams, taip pat ir užsienio keliautojams.

Daugėjant informacijos apie potencialą vakcinos žalą asmens sveikatai, kai kurios valstybės vis sparčiau riboja vakcinos prieinamumą jauniems žmonėms. Būtent jiems gali kilti didžiausia miokardito rizika.

Paaiškėjus, kad „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso yra susijusi su retu kraujotakos sutrikimu – tromboze ir trombocitopenija (TTS) – pandemijos metu drakoniškais ribojimais pagarsėjusi Australija jau spėjo sustabdyti šios vakcinos vartojimą.

JAV agentūros toliau nepaliaujamai kovoja su skiepų „dezinformacija“

Nors diskusijos pandemijos tema jau gerokai išblėso, vakcinacijos tempai sumažėjo, o žmonės jau visokeriopai sugrįžo į įprastinio gyvenimo ritmą, JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) vadžių neatleidžia ir toliau kovoja su informacijos, kurią laiko melaginga, sklaida.

FDA komisaras Robertas Califfas net įspėjo, kad vis dažniau pasitaikantys informacijos apie koronavirusą „iškraipymai ir pusiau tiesengi faktai apie vakcinas ir kitus medicinos produktus“ dabar yra „pagrindinė mirties priežastis Amerikoje“ [4].

„Šiandien JAV beveik niekas neturėtų mirti nuo koronaviruso. Žmonės, kurie miršta, yra klaidingai informuoti. Dabar esame visą parą veikiančioje informacijos jūroje be vartotojo vadovo. Taigi, dėl to mums reikia keisti bendravimo būdus“, – sako FDA komisaras.

O keisti vadinamuosius bendravimo būdus FDA planuoja pasitelkiant jutube ir tviterį, kur yra talpinami internetiniai pranešimai, kuriuose paneigiama medicininė dezinformacija.

Komunikacijos ekspertai teigia, kad tokia informacinė kampanija, tikėtinai, nepasieks pakankamai žmonių, kad turėtų reikšmingą poveikį. Be to, ekspertai išskiria ir tai, kad FDA nėra tinkama agentūra kovai su dezinformacija: daugelis piliečių gali pagrįstai kvestionuoti agentūros patikimumą bei pačią reputaciją, dėl to, jos skleidžiama žinia gali būti nustumta į antrą foną.

Praėjusiais metais Pensilvanijos universiteto mokslininkų atliktos apklausos duomenimis, maždaug ketvirtadalis amerikiečių teigė, kad jie labai pasitiki FDA veikla, susijusia su COVID-19; mažiau nei pusė teigė, kad pasitikėjimas yra menkas.

Tuo tarpu akyliausi internautai jau pastebi, kad jutube net neleidžia talpinti turinio, kuriuo yra skleidžiama „klaidinga medicininė informacija“, prieštaraujanti vietinių sveikatos institucijų arba Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) medicininei informacijai apie COVID-19. Vis gi, tokios informacijos sklaidos kontrolės gairės tarsi prieštarauja pačios sau.

Pavyzdžiui, informacijos apie Šveicarijos sveikatos agentūros poziciją dėl vakcinacijos rekomendacijų atšaukimo negalima dalintis jutube kanaluose, nes ji neva prieštarauja PSO, o mūsų atveju, ir Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos, pozicijai [6].