Jaunimo nedarbo krizė: mokėti už galimybę apsimesti dirbančiu tapo mada

Didėjantis jaunimo nedarbas Kinijoje paskatino naują keistą reiškinį — „apsimestinį darbą“ biuruose

Kinijoje tarp jaunų, darbo nerandančių žmonių išpopuliarėjo netikėtas užsiėmimas — mokėti įmonėms už galimybę apsimesti, kad joms dirbi. Šią paslaugą teikiančios vadinamosios „apsimestinio darbo“ įmonės sparčiai plinta didžiuosiuose šalies miestuose, tokiuose kaip Šendženas, Šanchajus, Nandzingas, Uhhanas, Čengdu ar Kunmingas [1].

Šis reiškinys atsirado šalies ekonomikai lėtėjant ir darbo rinkai stringant. Oficialus 16–24 metų jaunuolių nedarbo rodiklis siekia daugiau nei 14 proc., o realūs skaičiai, pasak kai kurių ekspertų, gali būti dar didesni.

Tokiomis sąlygomis dalis jaunuolių renkasi ne pasyviai leisti laiką namuose, o mokėti nuo 30 iki 50 juanių (apie 4–7 JAV dolerius) per dieną už vietą netikrame biure, kuriame gali naudotis kompiuteriais, internetu, susitikimų erdvėmis ir net gauti pietus bei užkandžius.

Biuro atmosfera padeda palaikyti motyvaciją ir socialinius ryšius

Šios erdvės dažnai atrodo kaip tikri biurai: su darbo stalais, interneto ryšiu, posėdžių kambariais ir poilsio zonomis. Kai kurie dalyviai jose ieško darbo pasiūlymų, kiti — kuria savo verslo idėjas ar tiesiog leidžia laiką tarp bendraminčių.

Dongguane gyvenantis 30-metis Zhou Shui pasakoja, kad po nesėkmingo maisto verslo bandymo nusprendė išbandyti tokią vietą. „Jaučiuosi labai laimingas, tarsi dirbtume kartu kaip komanda“, sako jis. Pasak jo, kartu leidžiamas laikas skatina draugystę, o tvarkaraštis — savidiscipliną.

Kai kuriems jauniems žmonėms tokios erdvės tampa net priemone formaliai įvykdyti universiteto reikalavimus dėl praktikos ar darbo patirties. Šanchajuje gyvenanti 23 metų Xiaowen Tang mėnesiui išsinuomojo darbo vietą „apsimestinio darbo“ įmonėje ir šią aplinką panaudojo kaip įrodymą universiteto dokumentuose, nors realiai ten rašė internetinius romanus [2].

Reiškinio šaknys — nusivylimas ir ribotos galimybės

Ekspertai pabrėžia, kad šis judėjimas atspindi giluminę jaunosios kartos frustraciją. Vokietijoje veikiančio Maxo Plancko socialinės antropologijos instituto direktorius Biao Xiang teigia, jog „apsimestinis darbas“ leidžia jaunimui sukurti atstumą nuo pagrindinės visuomenės ir suteikia erdvės apmąstymams.

Tokios įmonės pritraukia ne tik bedarbius absolventus, bet ir laisvai samdomus specialistus bei skaitmeninius klajoklius. Dongguano įmonės savininkas Feiyu sako, kad parduoda ne tiek darbo vietą, kiek „orumo jausmą nebūti nenaudingu“. Tačiau pats pripažįsta, kad ilgalaikė tokio verslo ateitis neaiški. Jo teigimu, svarbiausia — paversti šią patirtį realiu atspirties tašku tikram darbui, o ne vien vaidmens tęsiniu.

Pastaraisiais metais Kinijos jaunimo nedarbo problema paaštrėjo tiek, kad 2023 m. buvo fiksuotos rekordinės aukštumos, o vėliau valdžia apskritai nustojo skelbti duomenis. Kai kurie universitetai, siekdami išsaugoti studijų programas, net prašė absolventų pateikti dirbtinai sukurtus įdarbinimo įrodymus.

Tarp jaunimo išpopuliarėjo ir kiti savotiški laiko leidimo būdai. Socialiniuose tinkluose „Weibo“, „RedNote“ ir „Douyin“ paplito „žiurkių žmonių“ (angl. rat people) bei „gulėjimo“ (lying flat) kultūra, kai jauni bedarbiai dienas leidžia lovoje, naršydami telefonuose, užsisakinėdami maistą ir nedarydami nieko produktyvaus.

Pasak karjeros konsultantų, tai tylus protestas prieš perdegimą, prastą darbo rinką ir ateities perspektyvų stoką. „Kai nuolat siunti paraiškas ir sulauki tik atmetimų ar tylos, tai kerta per pasitikėjimą savimi ir psichologinę sveikatą“, – teigia karjeros trenerė Advita Patel.