Vienas įrašas.549 587akys.
rugs. 26Prieš šildymo sezoną – priminimas: už draudžiamą kurą krosnyje gresia iki 300 eurų baudarugs. 26Pasaulio skola perkopė 365 trln. JAV dolerių: vien per pusmetį prisidėjo dar 10 trln.rugs. 26Diena, kai Islandija sustojo: 90 proc. moterų pasakė „gana“rugs. 26Metus nesikreipėte dėl pensijos? Nuo šiol tai gali reikšti 8 proc. didesnę išmokąrugs. 26Pirmieji Alzheimerio ligos požymiai ar tik užmaršumas: neurologė paaiškina, kaip juos atskirtirugs. 26Paukščių gripas Lietuvoje: rudens migracija didina grėsmę kiemo vištoms ir paukštininkystės ūkiamsrugs. 26Transporto skurdas Lietuvos kaime: 54 savivaldybėse planuojamas pavėžėjimas pagal poreikįrugs. 26Saudo Arabija telkia sąjungininkus karui su husiais: Turkija ir Pakistanas rengia skubų kariuomenių vadų susitikimą

JAV atidaro gamyklą, kurioje gamins šaudmenis Ukrainai

•Naujienos•Evelina Aukštakalnytė
6 šaltiniai
Komentuoti (0)

JAV dvigubina karinės artilerijos gamybos tempus Ukrainai

Žiniasklaida praneša, kad JAV Teksaso valstijoje, Meskito mieste buvo atidaryta šaudmenis Ukrainai gaminsianti gamykla, kuri turėtų padvigubinti dabartinius valstijų gamybos tempus.

Įmonėje planuojama kas mėnesį pagaminti po maždaug 30 tūkst. sviedinių, skirtų 155 mm patrankoms, kurios yra labai svarbios Kijevo karinėms operacijoms [1].

Siekdamas užtikrinti pastovų artilerijos tiekimą Ukrainai, Pentagonas pernai nustatė tikslą iki 2025 m. pabaigos pagaminti po 100 tūkst. sviedinių kas mėnesį, ko pasekoje, gamybos tempai išaugtų beveik dešimteriopai lyginant su gamyba prieš kelerius metus.

Gamyklose Skrantone ir Vilkes-Bare, Pensilvanijoje, per mėnesį pagaminama apie 36 000 sviedinių. O naujoji „General Dynamics“ gamykla Meskito mieste, veikdama visu pajėgumu, kas mėnesį pagamins dar po 30 000 šovinių.

Pasak vyriausiojo Pentagono įsigijimų pareigūno Williamo A. LaPlante, nuo karo pradžios 2022 metų vasarį JAV Kyjivui pristatė daugiau kaip tris milijonus 155 mm šaudmenų.

Šoviniai
Ukraina gaus dvigubai daugiau šaudmenų iš JAV. Kony/Unsplash nuotrauka

Parengtas 275 mln. JAV dolerių vertės pagalbos Ukrainai paketas

Kad valstijos galėtų šiuos tikslus įgyvendinti, rengiamame karinės pagalbos Ukrainai pakete numatyta finansuoti 155 mm artilerijos sviedinių, tiksliosios oro amunicijos bei antžeminės technikos gamybą [2].

Nors daugiausiai į šį pagalbos paketą yra įtraukta amunicija, jame taip pat numatytos ir priemonės Ukrainos patirtiems nuostoliams sušvelninti: įtrauktos priemonės, skirtos sugedusiems tankams ir kitai sunkiajai artilerijai surinkti iš mūšio lauko, kas tik parodo, jog JAV ir toliau finansuoja karą Ukrainoje, nors ir žino, jog nuostolių ir toliau nebus išvengta, o Ukrainos pergalė šiame mūšyje sunkiai tikėtina.

Trečiadienį du aukšto rango Bideno administracijos pareigūnai pradėjo svarstyti atverti Ukrainai galimybę Rusijos teritorijoje naudoti amerikiečių dovanotus ginklus [3], mat iki tol Amerika tą daryti draudė.

Būtent šiuo metu JAV dėl šio žingsnio patiria spaudimą iš Vakarų sąjungininkų bei pačios Ukrainos, atsižvelgiant į tai, kad Rusija padarė didžiulę pažangą mūšio lauke.

Išankstinius prieštaravimus Ukrainai panaudoti dovanotus ginklus Rusijos teritorijoje jau sulaužė Jungtinė Karalystė, Prancūzija, o pirmadienį net NATO parlamentinė asamblėja priėmė rezoliuciją, pagal kurią Vakarų šalys raginamos leisti Ukrainai naudoti jų tiekiamus ginklus smogti kariniams objektams Rusijos teritorijoje. Ir, nelaimei, daugelis aukščiausio rango JAV įstatymų leidėjų šią idėją remia atverdami kelią atviram konfliktui tarp Aljanso ir Rusijos.

Vakarams provokuojant Maskvą, šiai buvo pasiūlyta surengti „demonstratyvų sprogimą“

Trečiadienį Rusija išsiuntė įspėjimą Vakarams dėl šių planuojamų pristatyti Ukrainai F-16 naikintuvų iš Belgijos [5]. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė, kad Maskva lėktuvų pristatymą supras kaip NATO „signalinį veiksmą“ branduolinėje srityje.

Šią savaitę Ukraina ir Belgija esą pasirašiusios dvišalį saugumo susitarimą, pagal kurį Ukrainai bus pristatyta iš viso 30 JAV pagamintų naikintuvų siekiant sustiprinti šios gynybą vykstant karui su Rusija.

„Vis dėlto tikimės, kad dabar vykstančios Rusijos ir Baltarusijos pratybos dėl nestrateginių branduolinių ginklų panaudojimo įvarys šiek tiek proto mūsų oponentams, primindamos jiems apie katastrofiškas tolesnės branduolinės eskalacijos pasekmes“, – teigė S. Lavrovas, pridūręs, kad šie orlaiviai bus sunaikinti kaip ir kiti NATO šalių tiekiami ginklai Ukrainai.

Vienas aukšto rango Rusijos analitinio centro narys pametėjo Maskvai pasiūlymą, kaip atgrasyti Vakarus nuo kvailų idėjų. Tam esą reiktų surengti „demonstratyvų“ branduolinį sprogimą [6].

Šios savaitės pradžioje Rusija jau pagrasino Lenkijai „radioaktyviais pelenais“ po to, kai ši kreipėsi į Ameriką prašydama dislokuoti branduolinius ginklus Lenkijoje.

Maskvos akiratyje greitu metu turėtų atsidurti ir daugiau Vakarų valstybių – štai Prancūzija ir Vokietija antradienį atvėrė Ukrainai kelią naudoti savo tiekiamus jai ginklus nukreipiant juos į taikinius, esančius Rusijoje [4].

S. Lavrovas
Rusijos kantrybė Vakarų atžvilgiu senka. EPA/ELTA nuotrauka
Komentuoti (0)

Ką apie tai manai tu?

Komentarų (0)

Komentarų dar nėra. Būk pirmas!

Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai. Registruokis — ir galėsi pasidalinti savo mintimis apie šį straipsnį.

Registruotis

Slapukai

Naudojame būtinuosius slapukus platformos veikimui. Analitinius ir rinkodaros slapukus įjungiame tik gavę jūsų sutikimą — galite bet kada pakeisti pasirinkimą.