JAV ir Baltarusija ruošiasi didelio masto susitarimui

Vašingtonas nori sušvelninti sankcijas Minskui mainais į kalinių paleidimą

Jungtinės Valstijos ir Baltarusija po apsikeitimo kaliniais ruošiasi „didesnio masto susitarimui“, rašo „The New York Times“. Tiesa, pirmiausia Minskas turi paleisti „daug politinių kalinių, įskaitant žinomus žmones“, o po to Vašingtonas sušvelnins sankcijas Baltarusijos bankams ir kalio eksportui. [1]

Anksčiau, po Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo kolegos amerikiečio Donaldo Trampo (Donald Trump) pokalbio, Minskas paleido amerikietį ir du baltarusius. NYT rašo, kad JAV valstybės departamento vadovo padėjėjas Kristoferis Smitas (Christopher W. Smith), prižiūrėjęs su respublika susijusius klausimus valdant buvusiam JAV prezidentui Džo Baidenui (Joseph Biden), atvyko į Minską pas buvusius kalinius.

Tai buvo pirmasis Aliaksandro Lukašenkos susitikimas su aukšto rango Valstybės departamento pareigūnu per penkerius metus ir pradžia to, kas gali būti esminis įšaldytų JAV ir artimiausios Rusijos sąjungininkės santykių atšilimo rodiklis.

Istorijoje ir vėl figūruoja Vilnius

Buvę kaliniai buvo nuvežti į Vilnių, kur K. Smitas incidentą pavadino „specialiąja operacija“, o trijų žmonių paleidimą – „didžiule pergale ir atsaku į prezidento D. Trampo programą „Peace Through Strength“.

Be to, Valstybės departamento atstovas Vilniuje surengė uždarą susitikimą su Vakarų diplomatais, rašo NYT, cituodamas jame dalyvavusius asmenis.

Pasak leidinio šaltinių, K. Smitas teigė, kad Jungtinės Valstijos ir Baltarusija ruošiasi galimam naujam susitarimui: mainais už kalinių paleidimą iš Baltarusijos kalėjimų Amerikos pusė sušvelnins sankcijas, įskaitant kalio trąšų, kurių pagrindinė gamintoja yra Baltarusija, tiekimą.

K. Smitas taip pat nurodė, kad per susitikimą su Baltarusijos lyderiu A. Lukašenka nepastebėjo „jokių prastos sveikatos požymių“. Pasak jo, politikas „atrodė pasitikintis savimi ir visiškai kontroliuojantis situaciją“.

Valstybės departamento atstovas, pasak NYT šaltinių, taip pat teigė, kad pagrindinis JAV tikslas yra užtikrinti daugiau politinių kalinių laisvę.

„Jis sakė, kad paklausė A. Lukašenkos, ar jis pasirengęs sušvelninti represijas, ir gavo patikinimą, kad pastarasis yra pasirengęs. Kitas svarbus tikslas, nurodė K. Smitas diplomatams, yra suteikti A. Lukašenkai šiek tiek erdvės atsikvėpti už Rusijos įtakos orbitos ribų“, - teigiama straipsnyje.

Tiek Minskas, tiek Valstybės departamentas šios informacijos nekomentavo.

Kalinčių politinių kalinių Baltrusijoje – daugiau negu 1000

Baltarusijos žmogaus teisių organizacija „Viasna“, kuri respublikoje yra pripažinta ekstremistine, pranešė, kad Baltarusijoje yra 1226 politiniai kaliniai.

Baltarusijos politikės Marijos Kolesnikovos sesuo Tatjana Homič palaikė Baltųjų rūmų, rašo NYT. Jos nuomone, toks „tiesioginis diplomatinis požiūris gali duoti konkrečių rezultatų, įskaitant atskirų kalinių paleidimą ar net platesnę amnestiją“.

T. Homič taip pat mano, kad Jungtinių Valstijų veiksmai silpnina Baltarusijos priklausomybę nuo Rusijos.

Įvedus sankcijas, Minskas kalio trąšas pradėjo pardavinėti ne per Lietuvą „pigesniu keliu“, kaip anksčiau, pažymi NYT, o per Rusiją.

Buvęs Lenkijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Piotras Kravčykas (Piotr Krawczyk) NYT nurodė, kad Baltarusija yra „platesnio Amerikos požiūrio į Rusiją dalis“. Pasak jo, Vašingtonas ir Maskva „konfrontuoja Ukrainoje, Afrikoje, naftos ir dujų sektoriuje ir daugelyje kitų strateginių sričių“.

„Derybos su Baltarusija sukuria papildomą svertą Jungtinėms Valstijoms parodyti Rusijai, kad jos turėtų būti atidesnės Amerikos argumentams“, – patikslino ekspertas.

Sausio 27 dieną A. Lukašenka, remiantis preliminariais Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, buvo perrinktas septintai prezidento kadencijai. Prieš tai Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje ragino ES nepripažinti balsavimo rezultatų ir laikyti juos suklastotais. A. Lukašenka į tai atsakė, kad jam visiškai nesvarbu, ar Europos Sąjunga pripažįsta rinkimus Baltarusijoje, ar ne - „svarbiausia, kad baltarusiai pripažintų šiuos rinkimus ir jie baigtųsi taikiai“. [2]

Sausio 17 dieną Baltarusijos prezidentas nurodė, kad Minskas yra pasirengęs bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis, jei bus gerbiami jo interesai. Pasak A. Lukašenkos, dabar respublikos prioritetas yra prekyba rytų kryptimi, tačiau, pridūrė jis, šalis „visiškai nepalieka“ Vakarų.

„Tai, kas juos domina ir kas mums yra pelninga, yra prekiauti, parduoti, bet ne kiekius ir ne tinkamus pinigus“, - sakė jis.