JAV ir Filipinų karinės pajėgos pradeda bendras kovines pratybas

JAV ir Filipinai bendradarbiauja karinio pasiruošimo pratybose

Jungtinės Valstijos ir Filipinai pirmadienį pradėjo kasmetines bendras karines pratybas, kuriose dalyvauja apie 14 000 karių, vykdančių plataus masto kovinius scenarijus, skirtus stiprinti gynybos bendradarbiavimą ir regioninį saugumą. Tūkstančiai amerikiečių ir filipiniečių karių dalyvauja pratybose, imituojančiose Azijos salyno gynybą, įskaitant mokomąjį salos užgrobimą, o šios didelio masto pratybos sulaukė griežtos Kinijos kritikos [1].

Kasmetinės pratybos „Balikatan“ (tagalogų kalboje reiškiančios „petys į petį“), kurios vyks iki gegužės 9 d., sutraukė apie 9 000 JAV ir 5 000 Filipinų karių. Prie pratybų prisijungė Australijos pajėgos, o Japonija ir kitos šalys atsiuntė stebėtojų.

JAV ir Filipinų kariniai vadovai šių metų pratybas apibūdino kaip „viso masto kovinį scenarijų“, kuriame dalyvauja karo laivai, naikintuvai ir galingi ginklai, įskaitant JAV jūrų pėstininkų priešlaivinių raketų sistemą.

„Mūsų bendros pajėgos… turi tokį mirtinumo laipsnį, kuris pasižymi nepalaužiamu kario ethos ir dvasia“, per atidarymo ceremoniją Maniloje sakė JAV jūrų pėstininkų generolas leitenantas Jamesas Glynnas. „Visa tai skirta vienam tikslui: užtikrinti Filipinų gynybą ir išlaikyti laisvą bei atvirą Indijos ir Ramiojo vandenynų regioną.“

Planuotos pratybos vyksta didėjant įtampai su Kinija

Nors Kinija tiesiogiai neminima, pratybos vyksta didėjant įtampai dėl Pekino teritorinių pretenzijų Pietų Kinijos jūroje, kuri sutampa su Filipinų vandenimis. Kinija jau ilgą laiką priešinasi užsienio karinėms pratyboms regione, ypač toms, kuriose dalyvauja Jungtinės Valstijos [2].

„Mes esame pasirengę“, pridūrė J. Glynnas, paklaustas apie galimas grėsmes Taivano sąsiauryje ir Pietų Kinijos jūroje. „Visi norime taikiai išspręsti bet kokį regioninį konfliktą, tačiau, jei atgrasymas nepavyktų, turime būti pasiruošę.“

Filipinų armijos generolas majoras Francisco Lorenzo pabrėžė, kad pratybos nėra nukreiptos prieš jokią šalį, o skirtos stiprinti nacionalinę gynybą ir gerinti sąjungininkų bendradarbiavimą. „Tai padidins mūsų pajėgumus, pasirengimą ir reagavimą į bet kokius galimus įvykius“, teigė jis.

Pratybose bus imituojamas kontrpuolimas prieš priešo pajėgas, užėmusias salą, mokomojo priešo laivo sunaikinimas naudojant artileriją ir raketų ugnį, bendri patruliavimai ginčytinuose ar šalia jų esančiuose vandenyse bei oro žvalgybos misijos.

JAV karinis jūrų laivynas taip pat dislokuoja savo jūrų pėstininkų ekspedicinę laivų perėmimo sistemą, priešlaivinių raketų platformą, kartu su bepilotėmis jūrų transporto priemonėmis, kurios bus išbandomos pratybose, skirtose apsaugoti Filipinų suverenitetą, teigė pareigūnai.

JAV yra įsipareigojusi ginti Filipinus konflikto atveju

Abiejų šalių specialiosios pajėgos vykdys mokymus Bataneso salose, esančiose šiauriausiame Filipinų salyno taške, tiesiai per Luzono sąsiaurį nuo Taivano.

Filipinų karinis pareigūnas patvirtino, kad JAV armijos vidutinio nuotolio raketų sistema, aprūpinta SM-6 ir „Tomahawk“ raketomis, buvo perdislokuota į strateginę vakarinę pakrantės provinciją, nukreiptą į Pietų Kinijos jūrą. Anksčiau šis ginklas buvo dislokuotas Laoage, šalies šiaurėje. Kinija kritikavo šį žingsnį, įspėdama, kad tai gali paskatinti ginklavimosi varžybas.

Kinijos užsienio reikalų ministerija nuolat smerkia „Balikatan“ pratybas kaip destabilizuojančias, kaltindama JAV kurstant įtampą ir bandant suvaržyti Pekiną per savo aljansus.

Nepaisant to, JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas neseniai lankydamasis Maniloje pakartojo Vašingtono įsipareigojimą savo seniausiam sąjungininkui. Jis pabrėžė, kad JAV nesiruošia karui, tačiau akcentavo, kad taika bus pasiekta „per stiprybę“.

Vašingtonas ne kartą patvirtino savo įsipareigojimą pagal 1951 m. Abipusės gynybos sutartį ginti Filipinus, jei jų pajėgos ar laivai būtų užpulti, įskaitant Pietų Kinijos jūroje. Kitos šalys, pretenduojančios į šį judrų vandens kelią, yra Vietnamas, Malaizija, Brunėjus ir Taivanas.