JAV ir Kinija susitarė 115 % sumažinti tarifus

JAV ir Kinijos ginčas laikinai stabdomas: susitarė drastiškai sumažinti muitų mokesčius

Pirmadienį paskelbta, kad Jungtinės Valstijos ir Kinija sutarė dėl reikšmingo abipusio tarifų sumažinimo 90 dienų laikotarpiui. Tai netikėtas proveržis, sumažinęs įtampą ilgai trukusiame prekybos kare ir paskatinęs pasaulinių rinkų augimą.

Bendrame pareiškime, išplatintame po intensyvių savaitgalio derybų Ženevoje, šalys nurodė, kad „pripažįsta tvarių, ilgalaikių ir abipusiai naudingų ekonominių ir prekybinių santykių svarbą“. Abi pusės pareiškė pasiekusios „reikšmingą pažangą“ ir įsipareigojo pradėti naują dialogo etapą, kurio tikslas yra gilinti bendradarbiavimą [1].

Finansiniai rinkos dalyviai reagavo entuziastingai. JAV „Dow“ ateities sandoriai šoktelėjo daugiau nei 2 %, S&P 500 – beveik 3 %, o „Nasdaq Composite“ – daugiau nei 3,5 %. Azijos biržose taip pat fiksuotas augimas – Honkongo „Hang Seng“ indeksas pakilo daugiau nei 3 %.

Laikinas tarifų sumažinimas ir planas tęsti derybas

Pagal susitarimą, kuris įsigalios iki gegužės 14 d., abi šalys įsipareigojo 90 dienų laikotarpiui sumažinti viena kitai taikomus „atsakomųjų tarifų“ dydžius 115 procentinių punktų. Tai reiškia, kad JAV tarifai Kinijos prekėms bus sumažinti nuo 145 % iki 30 %, o Kinijos nuo 125 % iki 10 %. Išimtis taikoma 20 % JAV tarifui, įvestam Kinijai dėl fentanilio, kuris ir toliau išliks galioti.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas po derybų teigė: „Abi delegacijos sutarė, kad nė viena pusė nenori atsiskyrimo. Tai, kas vyko su šiais didžiuliais tarifais, prilygo embargui. Mes norime prekybos, subalansuotos prekybos.“ Kartu su juo spaudos konferencijoje kalbėjęs JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeris pabrėžė pažangą siaurinant nuomonių skirtumus.

Abi šalys susitarė įkurti nuolatinį ekonominio dialogo mechanizmą, vadovaujamą Kinijos vicepremjero He Lifengo, JAV iždo sekretoriaus S. Bessento ir prekybos atstovo J. Greerio. Derybos bus rengiamos pakaitomis Kinijoje, JAV arba trečiojoje šalyje pagal šalių susitarimą [2].

Galimas prekybos karas ir jo pasekmės: nuo stagnacijos iki susitarimo

Prekybos ginčas tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų kilo po to, kai JAV prezidentas D. Trumpas, perėmęs valdžią, įvedė plataus masto muitus, ypač Kinijai. Jis padidino tarifus iki 145 %, įskaitant ir tuos, kuriuos įvedė pirmosios kadencijos metu bei tuos, kurie liko galioti po J. Bideno kadencijos. Atsakydama, Kinija apribojo retųjų žemių eksportą, svarbų JAV gynybos ir technologijų pramonei, bei įvedė 125 % tarifą amerikietiškoms prekėms.

Konfliktas paveikė daugiau nei 600 mlrd. JAV dolerių vertės dvišalę prekybą, sukėlė tiekimo grandinių sutrikimų, paskatino stagfliacijos baimes ir nulėmė kai kuriuos atleidimus. JAV BVP pirmą kartą nuo 2022 m. parodė ketvirčio nuosmukį, o Kinijos eksportas į JAV ženkliai smuko, o gamybos indeksas balandį pasiekė žemiausią lygį per 16 mėnesių.

Kinijos prekybos ministerija bendrą pareiškimą pavadino „svarbiu žingsniu abiem pusėms, siekiant spręsti skirtumus lygiaverčiu dialogu ir konsultacijomis“. Nors susitarimas yra laikinas, jis suteikė rinkoms impulsą. JAV doleris sustiprėjo, o Volstryto ateities sandoriai kilo, tikintis, kad pavyks išvengti pasaulinės recesijos.

Derybų dalyviai pabrėžė, kad kol kas tai tik įtampos mažinimas, o ne „didelis prekybos susitarimas“. Vis dėlto tai svarbus žingsnis nutraukiant prekybos karą, kuris ilgą laiką trikdė pasaulio ekonomikos stabilumą.