JAV ir Rusija svarsto ekonominį bendradarbiavimą Arktyje

Rusija kartu su JAV gali susitarti dėl ekonominio bendradarbiavimo Arktyje?

Pasak su derybomis susipažinusių šaltinių, Jungtinės Valstijos ir Rusija aptaria galimą ekonominį bendradarbiavimą Arktyje, daugiausia dėmesio skirdamos išteklių žvalgybai ir prekybos maršrutams. Tuo tarpu pasaulį kaitina ir kitos valstijų iniciatyvos kaip antai Grenlandijos ir Kanados prisijungimas.

Ši iniciatyva dera su platesniu prezidento Donaldo Trumpo siekiu sumažinti įtampą su Maskva, kuris sukėlė nerimą Europos ir NATO sąjungininkams. Dėl klimato kaitos toliau tirpstant Arkties ledui, šio regiono strateginė ir ekonominė vertė išaugo ir patraukė viso pasaulio dėmesį.

Nepaisant JAV vilčių, kad bendradarbiavimas Arkties regione galėtų susilpninti Rusijos ryšius su Kinija, ekspertai išlieka skeptiški. Po karo Ukrainoje Maskva ir Pekinas sustiprino savo aljansą, ypač per „neribotą“ partnerystę. Tuo tarpu Rusijos ir JAV pareigūnai ketvirtadienį susitiks Stambule aptarti diplomatinio personalo skaičiaus, o tai rodo atsargias pastangas gerinti santykius [1].

Arktis tapo pagrindiniu kovos lauku dėl pasaulinės įtakos. Naujausioje Pentagono Arkties strategijoje įspėjama apie stiprėjantį Rusijos ir Kinijos veiksmų koordinavimą, o tai skatina JAV stiprinti savo karinį buvimą regione.

Kinija, 2018 m. pasiskelbusi esanti „nearktinė valstybė“, Arktį laiko itin svarbia savo Poliarinio šilko kelio iniciatyvai, kuria siekiama naujais laivybos maršrutais sujungti Rytų Aziją, Europą ir Šiaurės Ameriką. Nors JAV ir Rusijos verslo diskusijos tęsiasi, platesnis geopolitinis kraštovaizdis išlieka nenuspėjamas.

Rusija pasiūlė susitarimą dėl Arkties regiono

Praėjusią savaitę Rijade susitikusios Rusijos ir JAV delegacijos aptarė būsimo prezidentų V.Putino ir D. Trumpo aukščiausiojo lygio susitikimo galimybę, daugiausia dėmesio skirdamos tebesitęsiančiam Ukrainos konfliktui [2].

Rusijos delegacijos atstovas Kirilas Dmitrijevas pasiūlė sudaryti susitarimą, kuriuo JAV bendrovėms būtų pasiūlyta galimybė naudotis Rusijos gamtiniais ištekliais ir bendradarbiauti Arkties regione, tikėdamasis atgaivinti ekonominius ryšius ir privilioti Amerikos naftos bendroves grįžti į šalį. Šis pasiūlymas pateiktas Rusijai siekiant atsigauti po sankcijų, dėl kurių pasitraukė tokios didelės JAV bendrovės kaip „Exxon Mobil“.

Derybose, kuriose dalyvavo JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, taip pat kalbėta apie Rusijos valstybinio turto, įskaitant dėl sankcijų įšaldytus 6 milijardus.

D. Dmitrijevas pabrėžė Amerikos įmonių sėkmę Rusijoje prieš karą, ypač Arkties regione, ir išreiškė viltį, kad Amerikos įmonės sugrįš pasinaudoti Rusijos gamtiniais ištekliais.

JAV nusitaikė ir į Grenlandiją?

Tuo tarpu Grenlandijos gyventojai atrodo vis labiau pasimetę, kai kalbama apie idėją, kad sala galėtų tapti 51-ąja JAV valstija. Pradžioje atlikta apklausa rodė, kad dauguma rinkėjų palaiko prisijungimą prie JAV, tačiau netrukus šis palaikymas smuko iki vos 6 proc. – 85 proc. gyventojų dabar atmeta šią idėją.

Tokie radikalūs nuomonių pokyčiai sukėlė sumaištį, nes D. Trumpas tvirtina, kad Grenlandijos žmonės nori prisijungti prie Jungtinių Valstijų, o salos gyventojai, atvirkščiai, kaip rodo pastarosios apklausos, griežtai priešinasi šiai idėjai.

Nunavuto premjeras sureagavo į Trumpo įspėjimus aneksuoti Kanadą

Tuo tarpu D. Trumpo išsakyti komentarai apie galimą Kanados aneksiją sukėlė stiprią reakciją, ypač Nunavuto premjero P. J. Akeeagoko, kuris juos laiko tiesiogine grėsme sunkiai iškovotam regiono suverenitetui. P. Akeeagokas, kurio šeimą smarkiai paveikė 1950 m. vykdytas priverstinis inuitų perkėlimas siekiant įtvirtinti Kanados šiaurės suverenitetą, šias pastabas vadina asmeninėmis ir primena, kad daugelis šeimų sumokėjo didelę kainą už Kanados pretenzijas į Šiaurę.

J. Akeeagokas Trumpo retoriką apie „51-ąją valstybę“ vertina kaip galimybę sustiprinti Nunavutą ir pasisako už didesnes investicijas į infrastruktūrą, kad būtų įtvirtintas Kanados suverenitetas Arktyje. Jis pabrėžia giliavandenių uostų ir ekonominės plėtros poreikį regione, kuris tebėra smarkiai priklausomas nuo iškastinio kuro ir neturi tinkamos transporto infrastruktūros.

Tiek Nunavutas, tiek Grenlandija, kurios susiduria su panašiais iššūkiais ir vadovaujama inuitų, šių geopolitinių grėsmių akivaizdoje ragina laikytis didesnės diplomatijos ir vienybės.