Vienas įrašas.549 583akys.
rugs. 26Prieš šildymo sezoną – priminimas: už draudžiamą kurą krosnyje gresia iki 300 eurų baudarugs. 26Pasaulio skola perkopė 365 trln. JAV dolerių: vien per pusmetį prisidėjo dar 10 trln.rugs. 26Diena, kai Islandija sustojo: 90 proc. moterų pasakė „gana“rugs. 26Metus nesikreipėte dėl pensijos? Nuo šiol tai gali reikšti 8 proc. didesnę išmokąrugs. 26Pirmieji Alzheimerio ligos požymiai ar tik užmaršumas: neurologė paaiškina, kaip juos atskirtirugs. 26Paukščių gripas Lietuvoje: rudens migracija didina grėsmę kiemo vištoms ir paukštininkystės ūkiamsrugs. 26Transporto skurdas Lietuvos kaime: 54 savivaldybėse planuojamas pavėžėjimas pagal poreikįrugs. 26Saudo Arabija telkia sąjungininkus karui su husiais: Turkija ir Pakistanas rengia skubų kariuomenių vadų susitikimą

JAV ir Ukrainos sutartis galėtų būti pasirašyta dar šią savaitę

•Karas•Steponas Rokas
3 šaltiniai
Komentuoti (0)

Optimistinės aukštų valdininkų nuotaikos

JAV iždo sekretorius Skotas Besentas (Scott Bessent) pasidžiaugė, kad susitarimas dėl naudingųjų išteklių su Ukraina gali būti pasirašytas jau šią savaitę. Derybos tęsiamos nepaisant nesutarimų dėl pagrindinių sąlygų, įskaitant turto kontrolę ir finansinės paramos grąžinimo mechanizmą. Žiniasklaida praneša, kad Vašingtonas sumažino Ukrainos skolą iki 100 milijardų JAV dolerių, tačiau išlaikė reikalavimą kompensuoti JAV investicijas per bendrą investicinį fondą. Apie tai informavo „Bloomberg“. [1]

„Esame labai, labai arti. Jau šią savaitę jis gali būti net pasirašytas“, - tikino jis.

S. Besentas patikslino, kad Kijevo atstovai savaitgalį vykusiame susitikime iškėlė naujų reikalavimų, o derybos dėl dokumento detalių tebevyksta.

Derybos dėl susitarimo dėl naudiningųjų išteklių vyko Vašingtone balandžio 11–12 dienomis. „Reuters“, cituodama šaltinius, praneša, kad susitikimas vyko įtemptoje atmosferoje dėl to, jog Amerikos pusė į susitarimo projektą įtraukė reikalavimą perduoti į Europą einančios Ukrainos „Gazprom“ dujotiekio atkarpos kontrolę.

Sunkios Vašingtono ir Kijevo derybos

„Bloomberg“ anksčiau, cituodama informuotus šaltinius, pranešė, kad Jungtinės Valstijos peržiūrėjo Ukrainos skolos vertinimą Kijevo naudai: dabar skolos apimtis vertinama 100 milijardų JAV dolerių, o ne 300 milijardų.

Kijevo skolos Vašingtonui dydžio klausimas taip pat svarstomas rengiant susitarimą dėl naudingųjų iškasenų gavybos. Amerikos pusės siūlymu į susitarimą turėtų būti įtrauktas mechanizmas, kaip kompensuoti finansinę pagalbą, suteiktą Ukrainai valdžioje esant Džo Baideno (Joe Biden) administracijai. Vašingtone šios lėšos laikomos įnašu į būsimą Ukrainos atstatymo fondą ir pastarasis neplanuoja papildomai investuoti į jo formavimą.

Kovo 28 dieną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad Kijevas atsisako vertinti iš Vašingtono gautą karinę pagalbą kaip skolą, kurią reikia grąžinti. [2]

„Esame dėkingi už paramą, bet tai nėra paskola ir su tuo nesutiksime“, – pabrėžė jis.

Balandžio 9 dieną Aukščiausiosios Rados deputatas Bohdanas Kitsakas papasakojo, kad Ukraina nesutiko pasirašyti naujo susitarimo dėl naudingųjų iškasenų projekto, kurį pasiūlė Jungtinės Valstijos. Jis pabrėžė, jog Kijevas negali sutikti su Vašingtono iškeltomis sąlygomis, nes tai reikštų šalies ekonominio ir valstybinio suvereniteto praradimą.

Pasak „Bloomberg“ šaltinių, gauti nuolaidų iš Ukrainos delegacijos pasirodė itin sunku.

Datos vis buvo keičiamos

Iš pradžių dokumento pasirašymas buvo planuojamas žiemą, tačiau tam sutrukdė prezidentų Donaldo Trampo (Donald Trump) ir V. Zelenskio kivirčas Baltuosiuose rūmuose. Vėliau Vašingtonas pateikė Kijevui atnaujintą susitarimo versiją, kurioje sąlygos tapo dar griežtesnės. [3]

Pagal šį projektą ekonomikos gaivinimo investicinio fondo valdymą visiškai kontroliuos Jungtinės Valstijos. Lėšos turėtų būti naudojamos tiek Ukrainos skolai grąžinti (tuo pačiu metu skolai bus skaičiuojami 4 proc. per metus siekiantys procentai, taip pat išskaičiuojami iš fondo), tiek projektams Ukrainoje finansuoti. Pusė pelno iš šių projektų taip pat turėtų grįžti į fondą.

Be to, Amerikos pusė primygtinai reikalauja gauti prioritetinę teisę dalyvauti infrastruktūros ir išteklių projektuose, taip pat prioritetinę prieigą prie išteklių, išgautų pagal susitarimą.

Tačiau vis dar lieka neaišku, ar kompromisai šiais klausimais buvo pasiekti.

Komentuoti (0)

Ką apie tai manai tu?

Komentarų (0)

Komentarų dar nėra. Būk pirmas!

Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai. Registruokis — ir galėsi pasidalinti savo mintimis apie šį straipsnį.

Registruotis

Slapukai

Naudojame būtinuosius slapukus platformos veikimui. Analitinius ir rinkodaros slapukus įjungiame tik gavę jūsų sutikimą — galite bet kada pakeisti pasirinkimą.