JAV karpo paramą Rusijos kaimynėms: liečia ir Lietuvą

JAV mažina saugumo paramą Europos šalims, esančioms prie Rusijos sienos

Jungtinės Valstijos paskelbė planus palaipsniui nutraukti dalį saugumo paramos programų Europos šalims, esančioms šalia Rusijos. Kaip rašo „Financial Times“, šis sprendimas turės tiesioginės įtakos Estijai, Latvijai ir Lietuvai, kurios yra pagrindinės šių programų gavėjos [1].

Pasak šaltinių, Pentagono inicijuota pagalbos schema, žinoma kaip 333-iasis skirsnis, finansavo karių mokymus ir ginkluotės tiekimą šalims, galinčioms atsidurti priešakinėje linijoje konflikto su Rusija atveju. Pagal JAV Kongreso patvirtintą planą, finansavimas galios iki 2026 m. rugsėjo pabaigos, tačiau D. Trumpo administracija neprašė papildomų lėšų.

„Pirmąją savo antrosios kadencijos dieną prezidentas pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo buvo nuspręsta iš naujo įvertinti ir pertvarkyti JAV užsienio paramą. Šis sprendimas suderintas su Europos šalimis ir atitinka ilgametį siekį, kad Europa prisiimtų didesnę atsakomybę už savo gynybą“, – nurodė Baltųjų rūmų atstovas.

Baltijos šalims tenka ieškoti alternatyvų ir prisitaikyti prie naujos realybės

Pagal JAV vyriausybės atskaitomybės tarnybos duomenis, 2018–2022 m. Europa gavo 1,6 mlrd. JAV dolerių iš šios programos, o tai sudarė beveik trečdalį visų 333-ojo skirsnio pasaulinių išlaidų. Didžiausią naudą patyrė Baltijos valstybės. Be to, FT pažymi, kad kyla grėsmė ir Baltijos saugumo iniciatyvai, pradėtai 2020 m. siekiant sustiprinti Lietuvos, Latvijos ir Estijos ginkluotąsias pajėgas.

JAV Senato užsienio reikalų komiteto demokratė J. Shaheen pabrėžė, kad sprendimas gali turėti neigiamų pasekmių. „Visai nelogiška silpninti sąjungininkų pasirengimą gynybai tuo metu, kai prašome jų stiprinti savo pajėgumus. Toks žingsnis kelia riziką ir JAV kariams, kurie kartu su šiais sąjungininkais turėtų kautis“, – sakė ji.

Europos diplomatų teigimu, dabar siekiama aiškintis, ar nacionaliniai biudžetai galėtų padengti susidariusias spragas, ir kokia būtų reali tokio finansavimo mažinimo įtaka NATO veiklai. Vienas pareigūnas pažymėjo, kad sprendimas primena ankstesnius D. Trumpo žingsnius mažinant JAV tarptautinę pagalbą.

J. Ohmanas ragina ruoštis scenarijui, kai JAV dar labiau atsitraukia iš regiono

Komentuodamas situaciją, dalies visuomenės kritiškai vertinamas J. Ohmanas teigė, kad toks JAV sprendimas jo nestebina [2]. „Apie tokią galimą įvykių eigą esu užsiminęs ne kartą. Klausimas, ar tuo ir baigsis JAV pasitraukimas regione? Nors mes nežinome, kas bus, reikia ruoštis scenarijui, kai JAV dar labiau žengia atgal ir perleidžia atsakomybę už gynybą. Tai nebe filosofija, o svarstytinas scenarijus, tikiuosi, kad mūsų saugumo politikos formuotojai tai supranta“, – sakė Ukrainą remiančios organizacijos „Blue / Yellow“ vienas iš steigėjų ir vadovas J. Ohmanas.

Pasak jo, šiandien ypatingą reikšmę įgauna paramos Ukrainai klausimas. „Reikia dėti visas pastangas ten, kur šiuo metu reikia, Ukrainoje. Nes, nepaisant kaip gal tai kažkam beskambėtų, Ukraina dabar yra mūsų pagrindinis de facto sąjungininkas. Pasaulis keičiasi, o mes privalome keistis kartu su juo“, – pridūrė J. Ohmanas.

NATO sąjungininkės birželio viršūnių susitikime įsipareigojo iki 2035 m. kasmet gynybai skirti 5 proc. savo BVP. Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į ilgalaikę Rusijos keliamą grėsmę euroatlantiniam saugumui. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad be JAV paramos gynybos finansavimo našta Europos šalims taps dar didesnė.

Neaiškumai dėl JAV paramos: KAM neturi konkrečių atsakymų

Lietuva atsargiai vertina žiniasklaidoje pasirodžiusias naujienas apie galimą JAV karinės paramos mažinimą Rytų Europos šalims, įskaitant Baltijos valstybes. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) gynybos politikos direktorius Vaidotas Urbelis pabrėžė, kad oficialios informacijos apie paramos peržiūrą ar nutraukimą kol kas nėra.

„Mes turime pokalbius, tam tikras indikacijas. Kalbamės su gynybos departamento pareigūnais, žiūrime, kokie galimi variantai, kokios programos bus tęsiamos, kokios galbūt bus atidėtos“, – sakė jis. Šie komentarai rodo Lietuvos pastangas palaikyti glaudų dialogą su JAV, siekiant išsiaiškinti tolesnės paramos perspektyvas.

Pranešimai tokiose žiniasklaidos priemonėse kaip „The Washington Post“ ir „Financial Times“ apie galimą JAV sprendimą stabdyti finansavimą programoms, skirtoms Rusijos kaimynystėje esančių šalių ginkluotųjų pajėgų apmokymui ir aprūpinimui, kelia nerimą. Lietuvos valdžia tikina, kad stebi situaciją, vertindama, kaip pokyčiai galėtų paveikti šalies gynybos pajėgumus ir regiono saugumą.

Galimas paramos mažinimas sutampa su JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos siekiu, kad Europa prisiimtų didesnę atsakomybę už savo gynybą, ir pastangomis užbaigti Rusijos karą Ukrainoje. Lietuva, būdama NATO narė, pabrėžia transatlantinio bendradarbiavimo svarbą ir ieško būdų stiprinti regioninį saugumą kartu su kitais sąjungininkais.