JAV oficialiai atmetė PSO pandemijos taisyklių pataisas

R.F. Kennedy ir M. Rubijus paskelbė apie JAV pasitraukimą iš PSO plano

Liepos 18-tą Jungtinių Valstijų sveikatos apsaugos sekretorius Robertas F. Kenedis jaunesnysis ir valstybės sekretorius Markas Rubijus paskelbė apie oficialų JAV atsisakymą prisidėti prie Tarptautinių sveikatos taisyklių (IHR) pataisų, kurias 2024-tais metais priėmė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).

Šis sprendimas nuskambėjo likus vos dienai iki termino, po kurio pataisos būtų įsigaliojusios visoms valstybėms, net ir toms, kurios yra pasitraukusios iš PSO. [1]

„Siūlomos pataisos atveria kelią tam pačiam naratyvų valdymui, propagandai ir cenzūrai, kuriuos matėme per COVID pandemiją“, – pareiškė Robertas F. Kenedis jaunesnysis.

„Jungtinės Valstijos gali bendradarbiauti su kitomis tautomis nežalodamos savo pilietinių laisvių, nepažeisdamos Konstitucijos ir neatsisakydamos Amerikos suvereniteto“, – pridūrė jis.

Markas Rubijus išsakė papildomą kritiką:

„Terminologija 2024-ųjų pataisose yra miglota ir plati, todėl kyla rizika, kad PSO koordinuotos tarptautinės reakcijos bus grindžiamos politiniais šūkiais apie solidarumą, o ne greitais ir veiksmingais veiksmais.“

Ką siūlė PSO ir kodėl tai sulaukė prieštarų?

Pataisos, priimtos 2024-ųjų birželį, sukūrė naują teisinę kategoriją – „pandemijos ekstremalioji padėtis“. Tai būtų suteikę PSO galimybę skelbti pandemijas pasauliniu mastu, organizuoti bendrą atsaką ir skatinti vadinamąjį „vienodą prieigą“ prie medicininių priemonių, ypač vakcinų ir testų.

JAV pareiškime pabrėžiama, kad naujosios taisyklės „Išplečia PSO vaidmenį ekstremalios sveikatos padėties atveju, suteikia jai papildomas galias skelbti pandemijas ir stiprina organizacijos gebėjimą skirstyti sveikatos prekes“. [2]

Sprendimas atmesti pataisas buvo motyvuotas ne tik jų turiniu, bet ir pačiu priėmimo procesu. Pasaulio sveikatos asamblėja sprendimą priėmė „paskubomis“, pasak JAV pareigūnų, „nesuteikusi pakankamai galimybių viešam aptarimui ar kritikai“.

Sekretorius R.F. Kenedis išplatino ir viešą vaizdo kreipimąsi į JAV visuomenę, kuriame dar kartą pakartojo savo kritiką PSO veiklai per COVID-19 pandemiją ir pabrėžė, kad naujose taisyklėse nesimato išmoktos pamokos. [3]

Kongreso nariai džiaugiasi sprendimu

Keli JAV Kongreso nariai nedelsdami išreiškė paramą sprendimui atmesti PSO taisyklių pakeitimus.

Senatorius Ronnas Džonsonas pareiškė:

„COVID-19 pandemija atskleidė, kiek PSO yra nekompetentinga ir korumpuota. Užuot analizavę savo klaidas, jie nori dar daugiau galių – skelbti nepaprastąją padėtį valstybėse, uždarinėti verslus, mokyklas ir įvesti privalomus skiepus.“

Kongresmenas Tomas Tifanis pridūrė:

„Amerikos sveikatos politika priklauso Amerikos žmonėms ir niekada neturi būti diktuojama neperrinktiems globalistams iš PSO ar JT.“

Kongresmenas Čipas Rojus taip pat išreiškė griežtą poziciją:

„JAV niekada neturi atsisakyti savo suvereniteto jokiai tarptautinei organizacijai. PSO per pandemiją prarado bet kokį patikimumą. Mano įstatymo projektas H.R. 401 jau seniai siūlė pasitraukti iš PSO ir užkirsti kelią jų įtakai mūsų sveikatos sistemai.“

O kongresmenas Endis Bigsas akcentavo:

„Sekretorius Kenedis ir prezidentas Trumpas rodo tvirtą įsipareigojimą Amerikos sveikatos laisvei. PSO – tai neatskaitinga organizacija, kuri perduoda žmonių sveikatos apsaugą korumpuotiems biurokratams. Džiaugiuosi, kad atsilaikėme prieš šią pandeminę sutartį.“

Kokie iššūkiai laukia?

Šis sprendimas yra ankstesnių veiksmų tęsinys, kai prezidentas Donaldas Trumpas pradėjo Jungtinių Valstijų pasitraukimą iš PSO ir sustabdė derybas dėl pandemijų sutarties, kurią dauguma pasaulio šalių patvirtino 2025-ųjų gegužę.

Nors PSO atstovai tvirtina, kad nei taisyklių pataisos, nei pandemijos sutartis nepažeidžia valstybių suvereniteto, JAV administracija laikosi priešingos nuomonės. Pasak jų, grėsmė ne vien teisinė – ji kyla dėl galimo precedento, kai globalios struktūros pradeda reguliuoti nacionalines sveikatos politikas.

Taigi JAV sprendimas atmesti PSO pataisas yra aiškus signalas – sveikatos klausimai liks nacionalinių vyriausybių kompetencijoje, o bandymams perkelti sprendimų centrą į tarptautines institucijas bus priešinamasi.