JAV prekybos susitarimas su Japonija: 15 % muitai ir 550 mlrd. investicijų

„Didžiausias prekybos sandoris istorijoje“: JAV ir Japonijos susitarimas apima automobilių tarifus ir žemės ūkį

Antradienio vakarą Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie ilgai lauktą prekybos susitarimą su Japonija, kuris, anot jo, yra „galbūt didžiausias sandoris istorijoje“. Kalbėdamas Respublikonų partijos kongresmenų priėmime Baltuosiuose rūmuose, D. Trumpas pareiškė: „Ką tik pasirašiau didžiausią prekybos susitarimą istorijoje, manau, galbūt didžiausią apskritai — su Japonija.“

Pagal susitarimą, visoms japonų prekėms, įvežamoms į JAV, bus taikomas 15 % „abipusis“ muitas. Esminis aspektas Japonijai — ši tvarka apims ir automobilius bei jų detales, kurie iki šiol buvo apmokestinami 25 % tarifu. Tai suteikia Japonijai konkurencinį pranašumą prieš kitas automobilių eksportuotojas [1].

Be to, D. Trumpas nurodė, kad Japonija investuos 550 mlrd. dolerių į JAV ekonomiką, iš kurių Amerika esą „gaus 90 % pelno“. Jis patvirtino, kad „susitarimas sukurs šimtus tūkstančių darbo vietų“, o Japonija „atidarys savo rinką JAV ryžiams, automobiliams, sunkvežimiams ir kitiems produktams“.

Japonijos reakcija: „Tai rekordinis rezultatas prekybos perteklių turinčiai šaliai“

Trečiadienį Japonijos premjeras Shigeru Ishiba pareiškė, kad tai „žemiausias derybose pasiektas skaičius šaliai, turinčiai prekybos perteklių su JAV“. Jo teigimu, ši sutartis prisidės prie „gerų produktų kūrimo, darbo vietų steigimo ir Japonijos bei JAV bendradarbiavimo įvairiose srityse pasauliniu mastu“.

Tuo tarpu Japonijos tarifų derybininkas Ryosei Akazawa išdidžiai paskelbė socialiniame tinkle X: „Misija įvykdyta“, kartu paskelbdamas nuotrauką iš Baltųjų rūmų, kurioje matyti ankstesnės derybos tarp D. Trumpo ir S. Ishibos. Pasak jo, Japonija yra „pirmoji pasaulyje, kuriai pavyko pasiekti automobilių tarifų sumažinimą be kiekio apribojimų“.

R. Akazawa patikslino, kad Japonijos investicijos į JAV bus vykdomos per kapitalo įnašus ir paskolas, siekiant skatinti farmacijos ir puslaidininkių sektorių. Jis taip pat nurodė, kad JAV ryžių importas į Japoniją gali didėti, tačiau patikino, jog susitarimas „nebus įgyvendinamas japonų žemės ūkio sąskaita“.

Tuo pat metu Japonija toliau tarsis dėl kitų, į šį susitarimą neįtrauktų tarifų — ypač dėl plieno ir aliuminio, kuriems šiuo metu taikomas 50 % mokestis [2].

Susitarimas atremia 25 % muitų grėsmę — o Japonija išlieka JAV skolintoja Nr. 1

Naujausias prekybos pagrindo susitarimas su Japonija — jau trečias prekybos žingsnis, kurį D. Trumpas pristatė antradienį, šalia derybų su Filipinais ir Indonezija. Skirtingai nuo tų šalių, Japonija yra penkta pagal dydį JAV importo šaltinis — pernai į JAV eksportuota prekių už 148 mlrd. dolerių, tarp jų ir automobiliai, žemės ūkio ir statybinė technika. Japonija taip pat yra didžiausia užsienio kreditorė. Jos rankose 1,1 trln. dolerių JAV iždo vertybinių popierių.

Prieš susitarimą Japonijos prekėms buvo laikinai taikomas 24 % tarifas, kuris nuo balandžio buvo sumažintas iki 10 % po 90 dienų pertraukos. Tačiau liepos pradžioje D. Trumpas išsiuntė laišką premjerui S. Ishibai, kuriame pagrasino nuo rugpjūčio 1 dienos įvesti 25 % tarifą.

Nors Japonija praėjusiais metais importavo 16 707 vienetus amerikietiškų automobilių, D. Trumpas yra viešai pareiškęs: „Per 10 metų jiems nepardavėme nė vieno automobilio.“ Ryžių tema taip pat kėlė įtampą — „Jie nepriima mūsų ryžių, nors patiria jų trūkumą“, buvo rašyta prezidento įraše platformoje „Truth Social“.

Nepaisant įtampos, paskutinėmis savaitėmis situacija švelnėjo — JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas apsilankė Tokijuje ir po susitikimo su S. Ishiba išreiškė optimizmą dėl galimo susitarimo. Pasak jo, „geras sandoris yra svarbesnis nei skubotas sandoris“.

Ekonomistė Mary Lovely iš Petersono instituto pažymėjo, kad šis susitarimas „pašalina 25 % muitų grėsmę Japonijai“ ir suteikia konkurencinį pranašumą JAV rinkoje. „Tai žingsnis pirmyn Japonijos vartotojams — jei tik jie norės paragauti puikių Kalifornijos ryžių“, rašė ji.