Vienas įrašas.549 581akys.
rugs. 26Prieš šildymo sezoną – priminimas: už draudžiamą kurą krosnyje gresia iki 300 eurų baudarugs. 26Pasaulio skola perkopė 365 trln. JAV dolerių: vien per pusmetį prisidėjo dar 10 trln.rugs. 26Diena, kai Islandija sustojo: 90 proc. moterų pasakė „gana“rugs. 26Metus nesikreipėte dėl pensijos? Nuo šiol tai gali reikšti 8 proc. didesnę išmokąrugs. 26Pirmieji Alzheimerio ligos požymiai ar tik užmaršumas: neurologė paaiškina, kaip juos atskirtirugs. 26Paukščių gripas Lietuvoje: rudens migracija didina grėsmę kiemo vištoms ir paukštininkystės ūkiamsrugs. 26Transporto skurdas Lietuvos kaime: 54 savivaldybėse planuojamas pavėžėjimas pagal poreikįrugs. 26Saudo Arabija telkia sąjungininkus karui su husiais: Turkija ir Pakistanas rengia skubų kariuomenių vadų susitikimą

JAV savaitgalio smūgiai Iranui parodė, kad paliaubos lieka trapios

•Karas•Giedrius Daukantas
Komentuoti (0)

JAV savaitgalio smūgiai Iranui parodė, kad paliaubos lieka trapios

Jungtinės Valstijos savaitgalį smogė Irano kariniams objektams Persijos įlankos pakrantėje, nors Vašingtonas ir Teheranas tuo pat metu derasi dėl karo stabdymo plano. Reuters skelbia, kad JAV smūgiai buvo atsakas į Irano numuštą amerikiečių MQ-1 droną virš tarptautinių vandenų, o JAV Centrinė vadavietė pareiškė, jog taikiniais tapo Irano oro gynybos sistemos, valdymo stotis ir dronai, kėlę grėsmę regiono laivybai.

Iranas į tai atsakė savo smūgiu. Irano Islamo revoliucijos gvardija paskelbė atakavusi JAV oro bazę, o Kuwaito oro gynyba perėmė dalį į šalį skridusių raketų ir dronų. Tokia įvykių seka rodo, kad balandį prasidėjusi trapi paliaubų sistema realiai veikia tik ribotai: diplomatai kalba apie susitarimo kontūrus, bet kariuomenės vis dar keičiasi smūgiais.

Šie veiksmai įvyko karo, prasidėjusio vasario 28 d. JAV ir Izraelio smūgiais Iranui, fone. Konfliktas jau paveikė ne tik Iraną, bet ir Libaną, Izraelį, Persijos įlankos valstybes bei pasaulio energetikos rinkas, nes Hormūzo sąsiaurio blokavimas sutrikdė vieną svarbiausių naftos ir dujų kelių.

D. Trumpas griežtina susitarimo projektą dėl urano ir Hormūzo sąsiaurio

„Euronews“ nurodo, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas, remiantis pranešimais, griežtina preliminaraus susitarimo su Iranu projektą. CBS News taip pat skelbė, kad D. Trumpas neseniai redagavo galimo JAV ir Irano susitarimo tekstą, įskaitant punktus dėl Irano prisodrinto urano ir Hormūzo sąsiaurio.

Pagal anksčiau aptartą schemą, JAV ir Iranas buvo priartėję prie 60 dienų memorandumo, kuris pratęstų paliaubas ir pradėtų naują derybų etapą dėl Irano branduolinės programos. Reuters, remdamasi „Axios“, skelbė, kad toks susitarimas jau buvo pasiektas derybininkų lygmeniu, bet jam dar reikėjo galutinio D. Trumpo pritarimo.

Pagrindiniai klausimai išlieka tie patys: ką daryti su Irano aukštai prisodrinto urano atsargomis, kaip atkurti laivybą per Hormūzo sąsiaurį ir kokios sankcijų lengvatos būtų suteikiamos Teheranui. JAV viceprezidentas J. D. Vance’as prieš kelias dienas pripažino, kad šalys yra arti susitarimo, bet dar „ne ten“, nes urano atsargos ir sodrinimo klausimas lieka vieni sunkiausių derybų punktų.

Hormūzo sąsiauris tapo ekonominiu karo nervu

Hormūzo sąsiaurio klausimas yra svarbus ne tik Iranui ir JAV. Per šį vandens kelią paprastai keliauja apie penktadalis pasaulio naftos ir dujų, todėl bet koks blokavimas ar karinė įtampa iškart veikia energetikos rinkas. Ankstesniame „Euronews“ tekste buvo nurodyta, kad galimas susitarimas turėtų leisti atnaujinti laivybą per sąsiaurį, kuris nuo karo pradžios faktiškai buvo blokuojamas Irano.

D. Trumpas viešai tvirtina, kad neskuba pasirašyti sutarties su Iranu, nes svarbiausia – neleisti Teheranui įgyti branduolinio ginklo. „New York Post“ cituotame interviu jis pabrėžė, kad jokio skuboto susitarimo nebus, jeigu jis neužtikrins, kad Iranas neturės branduolinio ginklo, o Hormūzo sąsiauris bus atviras ir saugus.

Energetikos rinkos į šią nežinią reaguoja atsargiai. „Wall Street Journal“ skelbė, kad aukso kainos Azijoje smuko nežymiai, nes investuotojai laukia aiškesnio JAV ir Irano derybų rezultato, o pagrindiniai neatsakyti klausimai išlieka Hormūzo sąsiaurio atvėrimas ir susitarimas dėl Irano branduolinės programos.

Iranas atkuria požemines raketų bazes, o tai silpnina JAV spaudimo rezultatą

JAV kariniai smūgiai buvo skirti ne tik branduolinei programai, bet ir Irano karinei infrastruktūrai silpninti. Tačiau nauji pranešimai rodo, kad Teheranas jau atkuria dalį požeminių raketų objektų. „New York Post“, remdamasis palydovinių vaizdų analize, skelbė, kad Iranas per paliaubas atkasė ir atkūrė daugumą pažeistų požeminių raketų bazių įėjimų.

Pagal šią analizę, iš 69 pažeistų tunelių įėjimų 50 jau buvo išvalyti arba atstatyti. Darbai fiksuoti prie objektų Isfahano, Chomeino ir Tebrizo apylinkėse, o tai rodo, kad Iranas siekia išsaugoti raketų paleidimo galimybes net po masinių JAV ir Izraelio smūgių.

Tai komplikuoja D. Trumpo derybinę poziciją. Jei Iranas greitai atkuria karinius pajėgumus, Vašingtonui sunkiau įrodyti, kad smūgiai pasiekė strateginį tikslą. Tuo pat metu per griežtas spaudimas gali sugriauti paliaubų pratęsimo planą, kuris turėtų atverti kelią branduolinėms deryboms ir laivybos atkūrimui per Hormūzo sąsiaurį.

D. Trumpo politinė erdvė siaurėja tarp karo šalininkų, rinkimų ir galimo sandorio

Reuters analizėje pažymėta, kad D. Trumpo manevro laukas siaurėja, nes galimas susitarimo su Iranu projektas vienu metu turi patenkinti kelias priešingas grupes. Viena pusė nori greito karo pabaigos ir energijos kainų stabilizavimo, kita reikalauja, kad Iranas būtų priverstas realiai atsisakyti branduolinių ir raketinių pajėgumų.

D. Trumpas viešai kartoja, kad Iranas neturės branduolinio ginklo, tačiau derybinis projektas, kaip nurodė Reuters, gali dalį branduolinių klausimų perkelti į kitą derybų etapą. Tai patogu siekiant greito paliaubų pratęsimo, bet politiškai pavojinga, nes kritikai gali teigti, kad Vašingtonas tik atidėjo pagrindinę problemą.

Pagrindinė šios istorijos esmė – JAV ir Iranas vienu metu juda taikos ir eskalacijos kryptimis. Savaitgalio smūgiai rodo, kad karinė logika dar nesustabdyta, o D. Trumpo griežtinamas susitarimo projektas rodo, kad Vašingtonas nori ne bet kokios paliaubų deklaracijos, o dokumento, kuris apimtų uraną, Hormūzo sąsiaurį ir Irano karinį pajėgumą. Kol šie punktai neišspręsti, susitarimas lieka arti, bet nepasiektas.

Šaltiniai

Euronews. (2026). US launches weekend strikes on Iran as Trump reportedly tightens framework of draft deal
https://www.euronews.com/2026/06/01/us-launches-weekend-strikes-on-iran-as-trump-reportedly-tightens-framework-of-draft-deal

Reuters. (2026). US says it struck Iranian military sites, Tehran responds with air base attack
https://www.reuters.com/business/aerospace-defense/us-says-it-struck-iranian-military-sites-tehran-responds-with-air-base-attack-2026-06-01/

CBS News. (2026). Trump recently edited possible U.S.-Iran agreement, including on enriched uranium and Strait of Hormuz, source says
https://www.cbsnews.com/live-updates/iran-war-us-trump-vance-ceasefire-strait-of-hormuz-deal-close/

Komentuoti (0)

Ką apie tai manai tu?

Komentarų (0)

Komentarų dar nėra. Būk pirmas!

Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai. Registruokis — ir galėsi pasidalinti savo mintimis apie šį straipsnį.

Registruotis

Slapukai

Naudojame būtinuosius slapukus platformos veikimui. Analitinius ir rinkodaros slapukus įjungiame tik gavę jūsų sutikimą — galite bet kada pakeisti pasirinkimą.