JAV senatorius kaltina J. Bideną išprovokavus V. Putiną įsiveržti į Ukrainą

Kaltinimai J. Bideno administracijai

Antradienį vykusiame JAV Senato užsienio reikalų komiteto susitikime respublikonų senatorius Randas Paulas teigė, kad JAV parama ir Ukrainos siekio prisijungti prie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos – NATO rėmimas, prisidėjo prie Rusijos sprendimo įsiveržti į šią šalį [1].

Senatorius R. Paulas diskutuodamas su ką tik iš Kijevo grįžusiu JAV valstybės sekretoriumi Anthony Blinkenu kritikavo JAV intervencionizmą ir patį šalies prezidentą Joe Bideną bei kaltino jį paskatinus V. Putino sprendimą įsiveržti į Ukrainą.

Libertarinių pažiūrų įstatymų leidėjas R. Paulas jau ne pirmą kartą kritikuoja JAV užsienio politiką. Jis pažymi, kad tiek respublikonų, tiek demokratų administracijos „agitavo“ už Ukrainos prisijungimą prie saugumo bloko, kurį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pavadino „raudona linija“ [2].

Ukrainos nemato kaip nepriklausomos teritorijos

Senato užsienio reikalų komiteto posėdyje kalbėjęs R. Paulas teigė, kad V. Putino pradėto karo Ukrainoje neteisina, tačiau tai nereiškia, kad šiai invazijai negalima rasti paaiškinimo.

R. Paulas dėstė, kad JAV prezidento administracija praėjusių metų rugsėjį neturėjo viešai remti Ukrainos paraiškos prisijungti prie NATO.

Prasidėjusios diskusijos šia tema įtraukė ir kitus posėdžio dalyvius, o kalboms pasisukus link ankstesnių pastarųjų dešimtmečių Rusijos invazijos į nepriklausomas šalis pavyzdžių, senatorius R. Paulas teigė:

„Galima argumentuoti, kad šalys, kurias Rusija užpuolė, buvo... Sovietų Sąjungos dalis“ [3].

Šią savaitę Kijeve susitikęs su Ukrainos prezidentu, JAV valstybės sekretorius A. Blinkenas pažymėjo, kad NATO laikosi atvirų durų politikos.

Jis teigė, kad yra aišku, jog V. Putinas savo invaziją grindė įsitikinimu, kad Ukraina nenusipelno būti suverenia valstybe:

„Ukrainos, kaip buvusios sovietinės respublikos statusas nereiškia, kad ji praranda teisę pati pasirinkti savo užsienio politiką“.

A. Blinkenas akcentavo, kad iš paties prezidento V. Putino žodžių visiškai aišku, kad niekada nebuvo kalbama apie Ukrainą, galimai priklausančią NATO.

Ir tai visada buvo susiję su jo įsitikinimu, kad Ukraina nenusipelno būti nepriklausoma šalimi, kad ji vienokia ar kitokia forma vėl turėtų tapti Rusijos dalimi.

Charlesas Bookeris, kuris su R. Paulu netrukus varžysis Senato rinkimuose teigė, kad jo oponentas „stumia V. Putino propagandą“.

Tuo tarpu R. Paulo atstovė spaudai Kelsey Cooper teigė, kad R. Paulas remia Ukrainą ir jos kovą.

Senatoriaus pozicija V. Putino atžvilgiu nėra aiški

Senatoriaus R. Paulo požiūris į Rusijos vadovo politiką nėra aiškus. Dar 2017 m. senatorius nepritarė NATO plėtrai, kai bandė blokuoti Juodkalnijos įstojimą į NATO [4].

Tuometis Arizonos senatorius, taip pat respublikonas, buvęs kandidatas į prezidentus Johnas McCainas apkaltino R. Paulą „dirbant Vladimirui Putinui.“

„Senatorius iš Kentukio dabar dirba Vladimirui Putinui“, – tuomet pareiškė J. McCainas apie R. Paulą.

Rusija stengėsi neleisti, kad Balkanuose esanti Juodkalnija taptų NATO nare, o JAV turėjo informacijos apie Rusijos bandymus destabilizuoti Juodkalnijos vyriausybę.

Už Juodkalnijos prisijungimą prie aljanso balsavo 23 iš 28 NATO narių. Šalis oficialiai prisijungė prie NATO 2017-ųjų vasarą.