JAV teismas blokuoja D. Trumpo įvestus didelius muitus: kas toliau?

JAV federalinis teismas stabdo plataus masto tarifus, kuriuos įvedė prezidentas D. Trumpas

JAV Tarptautinės prekybos teismas nusprendė, kad prezidentas Donaldas Trumpas neturėjo teisinių įgaliojimų savarankiškai įvesti importo tarifų daugumai pasaulio valstybių. Teismas konstatavo, kad 1977 m. Tarptautinių ekonominių galių įstatymas (IEEPA), kuriuo rėmėsi administracija, nesuteikia prezidentui neribotos teisės priimti tokio masto sprendimus be Kongreso dalyvavimo [1].

Sprendimas palietė tarifus, taikytus Kinijai, Meksikai ir Kanadai, taip pat vadinamuosius „atsakomųjų tarifų“ mechanizmus, kurių pagrindu kai kuriems produktams buvo nustatyti net iki 145 % mokesčiai.

Vis dėlto liko galioti kai kurie tarifai, pavyzdžiui, taikomi plienui, aliuminiui ir automobiliams. Jie buvo pagrįsti kita teisine baze.

Teisinis procesas tęsiasi, o Baltieji rūmai jau pateikė apeliaciją

Per kelias minutes po teismo sprendimo D. Trumpo administracija pateikė apeliaciją. Pasak Baltųjų rūmų atstovo spaudai, tai esą kvestionuoja prezidento gebėjimą greitai reaguoti į nacionalinius ekonominius iššūkius [2].

Teismas, savo ruožtu, pabrėžė, kad prekybos reguliavimas pagal Konstituciją yra Kongreso kompetencija, ir ilgalaikiai JAV prekybos deficito procesai nelaikytini „netikėta ekonomine krize“.

Ieškinį pateikė penkios mažosios įmonės bei 12 valstijų generalinių prokurorų, o bylą nagrinėjo trijų teisėjų kolegija Niujorke. Tai buvo pirmasis rimtas teisinis iššūkis vadinamiesiems „Išvadavimo dienos tarifams“, kurie buvo įvesti 2024 m. balandžio pradžioje.

Jei aukštesnės instancijos teismai patvirtins sprendimą, tarifus sumokėjusios įmonės galės tikėtis kompensacijų su palūkanomis. Tuo metu JAV muitinės tarnyba kol kas nekeis veiklos pasienyje, o tarifai tebėra taikomi, kol vyksta teisminis procesas.

Kolkas tarifai galios, bet teisminis procesas įtakos derybas

Reaguodamos į teismo sprendimą, pasaulio rinkos parodė pozityvią dinamiką. Nors kilo akcijų kainos Azijoje, JAV akcijų indeksų ateities sandoriai taip pat augo, o doleris stiprėjo euro ir Japonijos jenos atžvilgiu.

New York valstijos generalinė prokurorė Letitia James teigė: „Įstatymai aiškūs: nė vienas prezidentas neturi teisės savavališkai įvesti mokesčius.“ Anot jos, tarifai būtų padidinę infliaciją, kėlę išlaidas šeimoms ir verslui, taip pat galėjo lemti darbo vietų praradimą.

Tuo metu buvęs JAV prekybos pareigūnas John Leonard pažymėjo, kad tolimesnis procesas priklausys nuo apeliacinės instancijos sprendimo. Tarptautinių ryšių analitikai mano, jog kai kurios valstybės dabar gali pristabdyti derybas su JAV, laukdamos daugiau teisinio aiškumo.

Kol kas teismo sprendimas laikomas reikšmingu precedentu, ribojančiu vykdomosios valdžios galias prekybos srityje. Vis dėlto galutinis verdiktas dar priklausys nuo tolimesnių teisminių instancijų sprendimų.