JAV toliau mažina karių skaičių Europoje: šį kartą Bulgarijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje

ES sąjungininkai sunerimę: JAV mažina karines pajėgas Rumunijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje bei Slovakijoje

Po pranešimo apie karių sumažinimą Rumunijoje, JAV pareigūnai informavo NATO partneres apie planus analogiškai mažinti dislokuotų pajėgų skaičių Bulgarijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje. Tai tėra pirmasis etapas platesnio dislokavimo pokyčių plane, kurio įgyvendinimas gali prasidėti jau gruodžio viduryje.

Pentagono teigimu, sprendimas grindžiamas tuo, kad Europos sausumos pajėgos šiandien laikomos geriau pasirengusiomis nei ankstesniais metais, todėl ribotas JAV karių perskirstymas laikomas logišku žingsniu. Anonimiškai kalbėję Vakarų pareigūnai teigė, kad sąjungininkės informuotos apie tikėtinas tolesnes dislokavimo korekcijas kitais metais, kai baigsis dabartinis rotacijos laikotarpis. JAV pabrėžia, kad šie pokyčiai esą bus „nežymūs“ [1].

Siekdami išsklaidyti sąjungininkių nerimą, Vašingtono atstovai užtikrino, kad JAV karių skaičius Lenkijoje ir Baltijos valstybėse liks nepakitęs. Jie pažymėjo šių šalių tvirtą gynybos politiką, įsipareigojimus didelėms išlaidoms gynybai bei glaudų bendradarbiavimą su amerikiečių pajėgomis. JAV administracija tvirtina, kad jos įsipareigojimas NATO ir 5-ajam straipsniui išlieka nepajudinamas.

Kongrese kyla pasipriešinimas: abiejų partijų atstovai įspėja dėl klaidingo signalo Maskvai

JAV Kongrese šis žingsnis sulaukė kritikos tiek iš respublikonų, tiek iš demokratų. Abi pusės pabrėžia, kad karių mažinimas Rytų Europoje gali padrąsinti Maskvą ir pakenkti aljanso vienybei.

NATO Parlamentinėje Asamblėjoje JAV delegacijai vadovaujantis kongresmenas Mike’as Turneris pareiškė, kad JAV turi išlaikyti „tvirtą ir ryžtingą buvimą Europoje“. Jis tiesiogiai susiejo sprendimą su naujausiomis Rusijos provokacijomis, įskaitant tyčinius oro erdvės pažeidimus virš Rytų flango šalių. „Rusijos agresyvūs veiksmai prieš Rytų flango šalis, tyčiniai oro erdvės pažeidimai, pabrėžia Rusijos ambicijas, kurios siekia toliau nei Ukraina“, – įspėjo M. Turneris.

Kritiškai kalbėjo ir abiejų ginkluotųjų pajėgų komitetų pirmininkai, senatorius Rogeris Wickeris ir atstovas Mike’as Rogersas. Jie pabrėžė, kad Kongresas nebuvo iš anksto informuotas apie šį sprendimą, ir pareiškė, kad „tokie žingsniai siunčia neteisingą signalą Rusijai tuo metu, kai prezidentas Donaldas Trumpas siekia priversti Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo dėl taikos Ukrainoje“.

Diplomatai ragina neišpūsti reikšmės

Ilgametis JAV diplomatas Danielis Friedas, buvęs valstybės sekretoriaus pavaduotojas ir vienas pagrindinių JAV politikos Rytų Europoje architektų po Šaltojo karo, „Kyiv Post“ teigė, kad paskelbti pajėgų mažinimai iš esmės simboliniai. „Skaičiai yra tokie maži, kad jie nepakeis karinės pusiausvyros“, – sakė jis.

D. Friedas pabrėžė, kad bent jau JAV nesitraukia iš Lenkijos ir Baltijos šalių, kurios išlieka NATO gynybos nuo Rusijos agresijos ašis. Pentagonas savo ruožtu aiškina, kad karių sumažinimas yra gynybos sekretoriaus Pete’o Hegsetho „apgalvoto proceso dalis, siekiant užtikrinti subalansuotą JAV karinių pajėgų struktūrą“.

Rumunijos gynybos ministerija patvirtino, kad buvo informuota apie karių išvedimą, ir pabrėžė, jog šalyje vis tiek liks apie tūkstantį JAV karių. Ministerijos pareiškime teigiama, kad „kariuomenės sumažinimas yra naujų prezidento administracijos prioritetų pasekmė“.

JAV karių išvedimas iš Mihailo Kogălniceanu oro bazės prie Juodosios jūros, esančios netoli Rusijos okupuoto Krymo, žymi pokytį, kuris NATO rytuose vertinamas nevienareikšmiškai. Nors Vašingtonas tvirtina, kad tai ženklas didesnio europiečių savarankiškumo, daugelis regiono sostinių šį sprendimą mato kaip įspėjimą, jog Amerika pamažu perskirsto dėmesį nuo Europos link vidaus ir Lotynų Amerikos prioritetų.