JAV vėl leidžia tiekti ginklus Ukrainos „Azovo“ pulkui

Vašingtonas ėmė ir apsigalvojo – duos ginklų

Baltieji rūmai panaikino draudimą Ukrainos „Azov“ kovotojų padaliniui naudoti amerikietiškus ginklus, rašo „Washington Post“, cituodamas Valstybės departamentą. Nuo 2018 metų šio pulko kariams buvo uždrausta naudoti ginklus, tiekiamus Ukrainai iš JAV. [1]

„Po kruopštaus patikrinimo 12-oji Ukrainos specialiųjų pajėgų brigada „Azov“ praėjo JAV valstybės departamento atliktą „Leahy“ patikrinimą", - praneša laikraštis, cituodamas instituciją.

„Leahy“ aktas yra dokumentas, kuris neleidžia JAV karinės pagalbos tiekti užsienio šalių kariniams daliniams, žinomiems dėl rimtų žmogaus teisių pažeidimų.

Pareiškime Valstybės departamentas nurodė, kad jie nerado jokių tokių pažeidimų įrodymų.

Valstybės departamento atstovas nepasakė WP, kada draudimas buvo panaikintas ir ar amerikiečių ginklai jau pasiekė „Azov“ būrio kovotojus. Be to, nei pulko vadovybė, nei Ukrainos vyriausybė šios informacijos dar nekomentavo.

Leidinys pažymi, kad draudimo panaikinimas buvo svarbiausias Ukrainos pareigūnų prioritetas, kurie teigia, kad brigada būtų galėjusi efektyviau ginti „Azovstal“ gamyklą 2022 metais, jeigu būtų turėjusi prieigą prie amerikiečių įrangos. Be to, pulko kariams buvo uždrausta dalyvauti JAV kariuomenės organizuojamuose mokymuose.

Sprendimas priimtas dėl netinkamų dalinio kovotojų pažiūrų

JAV pareigūnai, 2018 metais uždraudę „Azov“ kovotojams naudoti amerikietiškus ginklus, nustatė, kad kai kurie bataliono įkūrėjai ir nariai laikosi rasistinių, ksenofobinių bei ultranacionalistinių pažiūrų. Šį padalinį Jungtinės Tautos taip pat apkaltino pakartotiniais žmogaus teisių pažeidimais.

„Azov“ batalionas buvo suformuotas 2014 m. iš savanorių. Tų pačių metų lapkritį tuometinis Ukrainos vidaus reikalų ministerijos vadovas Arsenas Avakovas pasirašė dekretą dėl „Azov“, tuo metu jau pertvarkyto į pulką, perdavimo Nacionalinei gvardijai. Rusijos pusė teigia, kad „Azov“ vienija Ukrainos neonacionalistus. 2022 metų rugpjūtį Rusijos Aukščiausiasis Teismas pripažino „Azov“ pulką teroristine organizacija ir uždraudė jos veiklą šalyje.

2022 m. gegužę „Azov“ vadas Denysas Prokopenko, taip pat jo pavaduotojas Svyatoslavas Palamaras (šaukinys – „Kalina“) ir kiti „Azov“ kovotojai Mariupolyje pasidavė Rusijos ir pateko į Rusijos nelaisvę. Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad iš viso ginklus sudėjo 2439 „Azov“ kovotojai ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai, užblokuoti „Azovstal“ gamyklos teritorijoje. [2]

2022 metų rugsėjį Maskva ir Kijevas, tarpininkaujant Turkijai ir Saudo Arabijai, surengė apsikeitimą kaliniais, kurio metu Maskva Kijevui perdavė 215 žmonių, iš kurių pusė buvo „Azov“ pulko kovotojai . 2023 metų rugpjūtį Nacionalinės gvardijos atstovas Mykola Uršalovyčius patikino, kad pulkas atkurtas, bataliono kovotojai grįžo į kovos zoną.

Ginklus naudoti buvo leista ir anksčiau

Gegužės pabaigoje laikraštis „Politico“ rašė, kad perrinkimo siekiantis, bet vis sunkiau realybėje susigaudantis JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) slapta leido naudoti amerikiečių ginklus Rusijos teritorijų apšaudymui, bet tik netoli Charkovo regiono sienų. [3]

Vėliau valstybės vadovas patvirtino, kad Jungtinės Valstijos leidžia savo ginklams atakuoti taikinius Rusijos teritorijoje netoli sienos su Ukraina. „Bet mes nekalbame, - tuomet pabrėžė Dž. Baidenas, - apie 200 mylių atakas į Rusijos gilumą, į Maskvą ir Kremlių.“

Birželio 9 dieną „Sky News“, cituodama Ukrainos karinius šaltinius, pranešė, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų lėktuvas pirmą kartą paleido šūvį į taikinį Belgorodo regione. Tuo pačiu metu televizijos kanalas pažymėjo, kad neturi informacijos apie tai, kokio tipo šaudmenys buvo naudojami atakoje, ir ar jis buvo Vakarų kilmės. [4]