JAV vengia taikyti sankcijas Rusijai ir Iranui, nes nori išlaikyti žemas dujų kainas

Amerikai pritaikyti sankcijas užsienio šalims neleidžia rinkimų laikotarpis

Tarptautinėje bendruomenėje vis garsiau kalbama apie tai, kad JAV pastangos taikyti sankcijas Rusijai, Iranui ir Venesuelai nėra pakankamos. Teigiama, kad jos taikomos gana vangiai dėl to, kad vyksta prezidento rinkimų kampanija ir jos metu siekiama išlaikyti žemas dujų bei degalų kainas, siekiant sulaukti visuomenės palaikymo [1].

Po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą, JAV bei kitos Vakarų šalys ne kartą pritaikė skirtingas sankcijas Rusijai, taip siekdamos pažaboti jos galimybes tęsti karą. Vis dėlto, Rusija atsilaikė ir toliau tęsia savo karinius veiksmus kaimyninėje valstybėje.

Nors dažnai kalbama, kad griežtesnės JAV sankcijos Rusijos energetikos sektoriui galėtų turėti didelės įtakos šios šalies pajėgumams toliau tęsti invaziją, Amerika laikosi atsargios politikos šiuo klausimu, ypač dėl naftos ir kito iškastinio kuro pardavimų.

Manoma, kad atsargus veiksmų kelias pasirinktas neatsitiktinai. JAV turi būti atsargios, nes dėl agresyvių sankcijų gali stipriai išaugti degalų kainos šalies viduje. Tai būtų ypatingai pavojinga situacija, ypač dabar, kai iki prezidento rinkimų liko mažiau nei penki mėnesiai.

Juk įprastai ekonominiai klausimai, įskaitant energijos kainas, yra tarp svarbiausių JAV rinkėjams rūpimų klausimų rinkiminio ciklo metu. O staigus dujų ir degalų kainų padidėjimas galėtų ypatingai pakenkti prezidento Joe Bideno konkurencingumui ir perrinkimo kampanijai.

JAV sankcijas taikytų ne tik Rusijai, bet ir Iranui bei Venesuelai

O kalbama yra ne tik apie sankcijas karą Ukrainoje toliau tęsiančiai Rusijai. Kiek anksčiau jau buvo skelbta, kad Jungtinės Valstijos vėl rengiasi įvesti sankcijas Venesuelos naftos ir dujų sektoriui, reaguodamos į tai, kad jos vyriausybė neleido surengti konkurencingų rinkimų [2].

Praėjusį spalį, remdamasis prezidento Nicolas Maduro įsipareigojimais surengti tokius rinkimus 2024 m., JAV Iždo departamentas išdavė laikiną leidimą leisti vykdyti sandorius su šalies nacionaliniu naftos ir dujų sektoriumi be sankcijų. Šis leidimas turėjo baigti galioti pavasarį, tad J. Bideno administracija turėjo nuspręsti, ar Venesuelos vyriausybė laikėsi šių įsipareigojimų. Galiausiai, leidimas vykdyti sandorius vėl buvo apribotas.

Kalbant apie JAV taikomas sankcijas, būtina atkreipti dėmesį ir į Iraną. Vadovaujant prezidentui J. Bidenui, žaliavinės naftos eksportas iš Irano išaugo, nepaisant JAV sankcijų. Nors ribojimus ne kartą norėta griežtinti, milijonų Irano barelių per dieną atsisakymas turėtų didelį poveikį pasaulinei naftos rinkai [3].

Nors JAV šios naftos neperka, praėjusiais metais Iranas buvo aštuntas pagal dydį naftos gamintojas pasaulyje, išgaunantis apie 3 proc. pasaulinės naftos pasiūlos, daugiau nei Brazilija ir Kuveitas. Būtent dėl šios priežasties nesitikima, jog J. Bidenas sugriežtins Irano naftos tiekimo apribojimus, nors kai kurie įstatymų leidėjai teigė, kad nerimas dėl kylančių degalų kainų neturėtų atgrasyti JAV nuo griežtesnių priemonių.

Rinkimų baigtį gali nulemti degalų kainos

Vis dėlto, ekspertai mano, kad vangi JAV pozicija sankcijų klausimu yra tiesiogiai susijusi su artėjančiais, lapkritį vyksiančiais prezidento rinkimais. Manoma, kad jų rezultatai nepriklausys nuo abortų, imigracijos ar net klimato kaitos klausimų, bet būtent nuo degalų ir dujų kainos.

Remiantis ekonometrine ankstesnių prezidento rinkimų rezultatų analize, atsižvelgiant į valstijų rinkikų kolegijos balsus, ekspertai teigia, kad jei iki rinkimų dienos benzinas atpigs iki 3 JAV dolerių už galoną, prezidentas J. Baidenas turėtų laimėti rinkimus, o jei benzino kainos pakils iki daugiau nei 4 JAV dolerių, labiau tikėtina, kad laimės buvęs prezidentas Donaldas Trumpas [4].

Teigiama, kad dujų bei degalų kainos yra itin svarbios amerikiečių finansinės gerovės jausmui, nes sudaro reikšmingą tipiško amerikiečio biudžeto dalį. Nors tai vos daugiau kaip 4 % visų eilinio piliečio vartojimo išlaidų, kadangi dujų ir degalų kainos dažnai svyruoja, jos daro didelę įtaką biudžetui, ypač kai kainos kyla.

Rinkimų karštinė JAV tik prasideda

JAV prezidentas J. Bidenas ir jo oponentas D. Trumpas jau šiandien susitiks pirmuosiuose šios rinkimų kampanijos TV debatuose. 90 minučių trukmės debatai vyks stotyje CNN Atlantoje, Džordžijos valstijoje. Jų pradžia – 21.00 vietos laiku.

Respublikonai liepos viduryje turėtų paskirti buvusį prezidentą D. Trumpą savo kandidatu rinkimuose. Demokratai J. Bideną ketina nominuoti rugpjūtį.

Skirtingos apklausos rodo, kad tarp šių varžovų gali vykti labai atkakli kova. Apklausose jie išlaiko beveik vienodas pozicijas, nors abu pasižymi gana prastais palankumo rodikliais. Maždaug 6 iš 10 suaugusių JAV gyventojų teigia, kad labai arba bent jau šiek tiek nepalankiai vertina J. Bideną; panašus skaičius neigiamai vertina D. Trumpą [5].

56 % amerikiečių teigia, kad yra nepatenkinti J. Bidenu, kaip tikėtinu demokratų partijos kandidatu į prezidento postą. Panaši dauguma yra nepatenkinti D. Trumpu, kaip tikėtinu respublikonų kandidatu. Vos 4 iš 10 suaugusių JAV gyventojų pritaria tam, kaip J. Bidenas tvarkosi su prezidento pareigomis.