Jei būsite išteisintas, advokato paslaugas valstybė apmokės iš savo kišenės

Išteisintajam nereikės mokėti už advokato ar jo padėjėjo paslaugas

Brangiai kainuojančios advokato paslaugos neretai tampa dingstimi nė nepradėti teisminio proceso ir nesivelti į kartais metų metus trunkantį ginčą. Bet valstybė rado tam sprendimą – jei tik teismas asmenį išteisins, išlaidos advokatui arba advokato padėjėjui bus apmokamos valstybės lėšomis. Pritarus tokiam žingsniui, valstybės biudžetas gali kaipmat palengvėti. Bet, matyt, tai maža bėda, nes nukentės tik valstybės biudžetas, kitaip sakant – visi mokesčių mokėtojai, o asmeninė atsakomybė nei politikams, nei pareigūnams ar kitiems asmenims, neteisingai apkaltinusiems žmogų, ir toliau nebus taikoma.

Antradienį Seimui priėmus jau nuo gegužės 1-osios įsigaliosiančias Teisingumo ministerijos parengtas Baudžiamojo kodekso ir Administracinių nusižengimų kodeksų pataisas, bus įgyvendinamas Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas, kuriuo asmeniui, dėl kurio buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, valstybė padengs patirtas išlaidas advokatui [1].

Pranešama, kad pokyčiai įsigalios ir Administracinių nusižengimų kodekse, numatančiame, kad asmens patirtos išlaidos advokato ar jo padėjėjo paslaugoms apmokėti bus atlyginamos iš valstybės, savivaldybės ar iš valstybės ar savivaldybės biudžeto neišlaikomo subjekto lėšų, jei susiklostytų situacija, kad administracinio nusižengimo teisena būtų nutraukta, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Iki šiol KT tokią praktiką laikė kaip prieštaraujančią Konstitucijai, o iki dabar Teisingumo ministerija savo iniciatyva ėmėsi laikinosios tvarkos nustatymo ir rekomendacijų pateikimo dėl tokių išlaidų atlyginimo. Pagal laikinąją tvarką, teismo sprendimą dėl advokato išlaidų atlyginimo turėjo įvykdyti valstybės ar savivaldybės institucija, įstaiga ar kitas subjektas, kurio sprendimas dėl baudžiamojo kaltinimo ar administracinės teisenos buvo panaikintas ar nutrauktas.

Lietuvoje ginčo nelaimėję asmenys kreipiasi ir į EŽTT

Teisminiam ginčui su valstybe nepasiekus reikiamo rezultato, gyventojai kaip į „paskutinę instanciją“ kreipiasi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT), o toks sprendimas net 7 iš 10 atvejų baigiasi valstybės pralaimėjimu, mat nacionaliniu mastu nagrinėjant bylą dažnai veikia interesų grupės [2].

EŽTT duomenys Lietuvos naudai – negailestingi. Anot jų, Lietuva dažniausiai bylas šiame teisme pralaimi. Nuo 1995-ųjų, kai Lietuva ratifikavo Konvenciją, EŽTT yra gavęs daugiau kaip 7 tūkst. peticijų iš Lietuvos gyventojų. Ir šis įspūdingas skaičius ties tuo nesibaigia, mat 200 atvejų iš visų peticijų buvo nagrinėti ir priimti sprendimai, o iš jų 69 proc. buvo pripažintas bent vienas Konvencijos straipsnio pažeidimas.

Anot advokatų kontoros „Magnusson“ asocijuoto teisininko Edmundo Daunio, EŽTT dažniausiai valstybių nagrinėjamos bylos yra susijusios su Konvencijos 6 str., kai fiksuojami pažeidimai teisingame bylos nagrinėjime. Lietuvos atžvilgiu esą gausu bylų, nagrinėjančių nuosavybės apsaugą ar pagarbą privačiam ir šeimos gyvenimui [2].

„<...>. Pakankamai nemažai skundžiamasi dėl nežmoniško ar žeminančio orumą elgesio, čia patenka sulaikymo ir kalinimo sąlygos“, – atkreipė dėmesį E. Daunys.

Išlaidas ne visuomet bus galima atlyginti

Dar praėjusiais metais KT pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai iki tol galiojusį teisinį reguliavimą, kuomet asmeniui, laimėjusiam teisminį ginčą prieš valstybę, ši paprastai tokio asmens patirtų išlaidų advokatui neatlygindavusi. Pasirodžius šiam KT sprendimui, jį pakomentavo ir advokatų kontoros „Marger“ partneris, advokatas Mindaugas Dūda.

Anot jo, iki tol galiojusi tvarka dėl advokato paslaugų padengimo bylą laimėjusiam asmeniui buvo ydinga, o dėl šios priežasties kai kurie asmenys verčiau net pasirinkdavę susimokėti jiems neteisėtai paskirtą baudą užuot bylinėjęsi teisme. Kodėl? Todėl, kad pasak M. Dūdos, pasitaikydavo ir tokių atvejų, kai asmuo, pasitelkęs advokatą savo teisėms ginti po galutinio teismo sprendimo atsidurdavęs dar prastesnėje finansinėje situacijoje [3].

„Pavyzdžiui, paskirtoji nuobauda siekė keliasdešimt eurų, o advokato honoraras už atstovavimą byloje – kelis šimtus ar net tūkstančius“, – rašė M. Dūda [3].

M. Dūda atkreipė dėmesį, kad išlaidas už advokato paslaugas siekiantis susigrąžinti išteisintas asmuo turi žinoti ir keletą aspektų. Pavyzdžiui tai, kad asmuo, kuris yra traukiamas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn, toje pačioje byloje turėtų pateikti ir prašymą atlyginti būtinas ir būsimas išlaidas advokatui. To nepadarius, išlaidų advokatui atlyginti bus nebegalima.

„<...>. Todėl reikia nepamiršti tokio prašymo pateikti būtent administracinio nusižengimo ar baudžiamojoje byloje“, – įspėjo advokatas.

Kiek valstybei kainuos nauja tvarka?

Nors naujoji tvarka yra palanki išteisintiems asmenims, vienaip ar kitaip šis sprendimas pasieks kiekvieną iš mūsų, nes valstybės biudžeto ištekliai pradės sparčiai slopti. Visgi apskaičiuoti, kokią skylę biudžete šis nuosprendis „išgrauš“, yra beveik neįmanoma, tačiau visada galima atkreipti dėmesį į bylas, kurias Lietuva yra pralaimėjusi.

Viena iš tokių Lietuvoje gerai žinomų valstybės pralaimėtų bylų yra dar prieš dešimtmetį prasidėjusi Rinau byla, kai Lietuvos pilietei Ingai Rinau sudarius santuoką su Vokietijos piliečiu Michaeliu Rinau, gimė dukra, o jau netrukus šie nusprendė skirtis. Vokietijos teismui dukters globą priskyrus vyrui, I. Rinau su dukterimi pabėgo į Lietuvą, kas buvo traktuota kaip vaiko pagrobimas. Nuo tada užsisuko ilgai nesibaigiantis teisminis vajus.

2020-ųjų sausio mėnesį EŽTT paskelbė, kad Lietuvos politikai nederamai kišosi į Rinau bylą dėl dukters globos, o šalies teisėsauga neužtikrinusi teisingo proceso [4].

Strasbūro teismo septynių teisėjų kolegija mergaitei ir jos tėvui Michaeliui Rinau priteisė 30 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo ir nurodė Lietuvai padengti 93 tūkst. 230 eurų bylinėjimosi išlaidų [4].

Kitos bylos, kai valstybė turėjo atlyginti žalą už nepagrįstą suėmimą, nuosprendis įvyko taip pat 2016-aisiais. Lietuvos teismai skelbia, kad asmuo buvo laikomas suimtu net 233 dienas bendrai šešis kartus vis pratęsiant suėmimo terminą [5].

Suėmimo priemonė asmeniui buvo taikoma šį įtariant, jog jis pagrobė didelę pinigų sumą iš banko klientų aptarnavimo poskyrio. Tačiau jau 2004 m. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, jog „aplinkybė, kuria asmuo įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, negali būti pakankamu pagrindu toliau taikyti griežčiausią kardomąją priemonę“ [5]. Galiausiai iš valstybės buvo priteista beveik 14 tūkst. eurų turtinė ir neturtinė žala.

2021-ųjų pabaigoje pasirodė ir EŽTT verdiktas dėl bylos „Gražulevičiūtė prieš Lietuvą“, kurioje buvo nustatyta, jog bylos pareiškėjos Editos Gražulevičiūtės teisės buvo pažeistos pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį ir priteisė pareiškėjai 10 000 eurų neturtinei žalai ir 2 086 eurus patirtoms išlaidoms atlyginti [6]. E. Gražulevičiūtė dirbo tyrėja, kurios klinikinio tyrimo metu 2012 m. mirė pacientas.

10 000 eurų neturtinę žalą už neteisėtą atleidimą iš pareigų pavyko prisiteisti ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnui, kuris nusikaltimo vietoje, paaiškėjo, kad nė nebuvo. Pareigūnas buvo nuteistas dėl žmonių sumušimo ir dėl to neteko darbo [7]. Galiausiai jam palankų sprendimą priėmė Tauragės apylinkės teismas, o teisybės paieškos, trukusios beveik ketverius metus, gerokai išvargino.