JK ir Prancūzijos planai dislokuoti karius Ukrainoje – didina tiesioginio konflikto su Rusija grėsmę?

JK ir Prancūzija ne kartą užsiminė apie galimybę siųsti savo karius į Ukrainą

Pastaruoju metu tarptautinėje erdvėje vis garsiau aptarinėjamas Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos planas dislokuoti daugiau nei 10 tūkstančių karių Ukrainos teritorijoje, prie kurio galimai prisidėtų ir kitos Europos šalys.

Ši idėja, minima „The Times“ žurnale, kelia rimtus klausimus dėl geopolitinės situacijos ir tarptautinės teisės ribų. Buvęs Seimo narys ir geopolitikos ekspertas Mindaugas Puidokas šį planą vertina kaip sudėtingą ir rizikingą žingsnį, pabrėždamas jo teisinius bei praktinius iššūkius.

Taikdariška operacija galėtų būti vykdoma tik su JT Saugumo Tarybos pritarimu

Anot Mindaugo Puidoko, bet kokia taikdariška misija Ukrainoje būtų teisėta tik dviem atvejais: gavus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (JT ST) pritarimą arba visoms konflikto šalims sutikus. Tačiau dabartinėje situacijoje abu šie scenarijai atrodo neįmanomi. Rusija, kaip nuolatinė JT ST narė su veto teise, neabejotinai blokuotų bet kokį sprendimą, leidžiantį dislokuoti Europos pajėgas Ukrainoje. Tai patvirtina ir vieši Rusijos pareigūnų, tokių kaip Dmitrijus Medvedevas ir Jurijus Ušakovas, pareiškimai, kuriuose Maskva griežtai pasisako prieš bet kokį užsienio karių įvedimą į Ukrainos teritoriją.

M. Puidokas taip pat pabrėžia, kad NATO penktasis straipsnis, numatantis kolektyvinę gynybą, šiuo atveju nebūtų taikomas:

„Jei NATO šalių kariai būtų dislokuoti Ukrainoje – šalyje, kuri nėra Aljanso narė, – ir Rusija juos atakuotų, tai teisiškai nebūtų traktuojama kaip puolimas prieš NATO. Todėl Aljansas ir jo narės nebūtų įpareigotos įsitraukti į konfliktą, o Didžiosios Britanijos bei Prancūzijos pajėgos veiktų ne kaip NATO dalis, o savarankiškai“.

Rusija yra išsakiusi aiškią poziciją dėl Europos karių Ukrainoje

Rusija ne kartą viešai deklaravo, kad bet kokios NATO šalių pajėgos Ukrainos teritorijoje būtų laikomos priešiškomis ir taptų teisėtu taikiniu. M. Puidokas atkreipia dėmesį, kad Maskva šią poziciją kartojo ne kartą, o tai rodo, jog bet koks karių dislokavimas greičiausiai sukeltų tiesioginį karinį atsaką. Ekspertas įspėja, kad toks žingsnis, net jei jis būtų pateikiamas kaip taikdariška misija, be JT ST mandato ar Rusijos sutikimo būtų laikomas provokacija, o ne neutralia iniciatyva.

Mindaugas Puidokas šį Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos planą vertina kaip „sudėtingą geopolitinį žaidimą“, kuriame siekiama išbandyti Rusijos reakciją. Tačiau jis pabrėžia, kad be tarptautinio mandato ar konflikto šalių sutarimo toks planas yra ne tik sunkiai įgyvendinamas, bet ir pavojingas. Rusijos veto JT ST ir aiškus nepritarimas užsienio pajėgų dislokavimui Ukrainoje užkerta kelią teisiniam misijos pagrindui, o tai kelia riziką, kad iniciatyva gali virsti ne taikos, o konflikto eskalacijos katalizatoriumi.