Joga ir meditacija: kokia yra tikroji jų nauda mūsų sveikatai ir gerai savijautai?

Būtina atidžiau pažvelgti į šių senovės praktikų mokslą

Jogos ir meditacijos praktikos, kaip žinia, duoda panašią naudą, įvairiais būdais padėdamos pagerinti psichinę ir fizinę žmogaus sveikatą [1]. Be kita ko, nors meditacija pirmiausia veikia mūsų protą ir mintis, joga taip pat išjudina kūną, tokiu būdu pagerindama ir kūno formas.

Bet kokiu atveju, tokiai veiklai, žinoma, būtų išmintinga turėti patogų kilimėlį, ant kurio galėtumėte mankštintis. Taip pat gali prireikti ir meditacijos pagalvėlės (arba kelių) ir kitų jogos rekvizitų, kurie padėtų jums įeiti į sudėtingesnes pozicijas. Ir visgi, smalsu, koks yra įrodytas meditacijos poveikis?

Ne paslaptis, jog įvairūs tyrimai rodo, kad meditacija gali pagerinti psichinę sveikatą, lengvindama nerimo simptomus. Meditacija taipogi gali laikinai sumažinti širdies ir kvėpavimo dažnį. Tai rodo, kad pastaroji yra naudinga mažinant kūno simpatinės veiklos aktyvumą (įtampą) ir suteikiant mums išsvajotą ramybės būseną, ypatingai naudingą tuomet, kai patiriame stresą.

Kai kurie tyrimai ne per seniausiai nustatė ir tai, jog meditacija keičia genus. Pavyzdžiui, tyrėjai, analizavę žmones, kurie meditavo bent 8 savaites, pastebėjo, kad pasikeitė 172 genai, reguliuojantys uždegimą bei gliukozės metabolizmą. O tai yra susiję su kraujospūdžio mažėjimu.

Vertėtų pažymėti ir tai, kad reguliarūs jogos užsiėmimai smarkiai mažina depresijos simptomus, gerindami širdies bei kraujagyslių sveikatą ir reguliuodami su šiais organais susijusias funkcijas.

Praktikų tyrinėjimas bei adaptavimas – sudėtingas, bet nenuginčijamą naudą teikiantis procesas

Matomas akivaizdus (reikšmingas) maždaug 10 savaičių jogos kursą išklausiusių asmenų lankstumo pagerėjimas. Be to, joga neretai padeda valdyti skausmą, ypatingai nespecifinį lėtinį nugaros skausmą. (Daugumos tyrimų metu padaryta išvada, kad jogos grupėje po stebėjimų ir 3 mėnesių nuolatinio „darbo“ didžiajai daliai ją propagavusių asmenų žymiai sumažėjo skausmo intensyvumas, funkcinė negalia bei vaistų nuo skausmo vartojimo mastai.)

Kalbant apie jogos ir meditacijos sąsajas, tiek joga, tiek meditacija reikalauja tam tikro susikaupimo, leidžiančio patirti tai, ką reiškia būti „čia ir dabar“.

Šis dabarties momento suvokimas, kaip žinia, padeda nuraminti protą, palengvina depresijos bei nerimo jausmus. Na, o tai, be abejo, padeda mums suaktyvinti parasimpatinę nervų sistemą ir poilsio bei virškinimo funkcijas, išvengiant šių laikų pagrindinio nuodo: streso.

Galima sakyti, kad joga apima meditacijos metodus dėl koncentruoto dėmesio, kurį naudojame išlaikydami pozas. Tuo tarpu atlikdami tam tikrą pozą, sutelkiame dėmesį į pojūčius savo kūne, nepamiršdami kvėpavimo stebėjimo. Dėl šios priežasties tokios vis populiarėjančios gydomosios priemonės, kaip jau minėta anksčiau, gali padėti sumažinti psichinės sveikatos problemas ir keisti mūsų mintis bei įpročius, lemiančius tolesnį gyvenimą.

Trumpiau tariant, joga yra ne tik fizinė, bet ir psichinė praktika, apimanti dėmesio bei meditacijos ritualą tiek pat, kiek fizinės pozos apima kvėpavimo pratimus. Pagrindinis skirtumas tas, kad pastaroji yra vizualiai akivaizdesnė stebėtojams, mat apčiuopiamą jogos naudą, tokią kaip, pavyzdžiui, galimybę liesti kojų pirštus, lengviau kiekybiškai užfiksuoti nei, tarkime, tai, kaip ramiai bei neįtikėtinai harmoningai jaučiatės po meditacijos.

Tai, ką praktikuojate ir į ką sutelkiate dėmesį, stiprėja

Nuo struktūrinių pakitimų smegenyse ir pagerėjusios smegenų funkcijos iki milžiniškos naudos psichinei sveikatai, nerimo simptomų mažėjimo ir didesnės koncentracijos, – tiek joga, tiek meditacija bei kitų rūšių savęs pažinimo metodai yra šių dienų vaistas kone nuo visų ligų, susijusių su psichosomatika [2].

Kalbant apie minėtų praktikų dažnį, ne paslaptis, jog tam, kad pamatyti jų naudą ir didžiausią efektą, reikia treniruotis reguliariai – nesibaigiančios kalbos ir „žinojimas“ čia toli gražu neišeis į naudą (bent jau ne tiek, kiek norėtųsi).

Ir iš tiesų, kaip ir bet kokią veiklą, kuo daugiau tai praktikuojate (laikotės disciplinos), tuo geriau tai darote.

Mūsų smegenys, be kita ko, veikia taip pat, kaip ir kūnas. Tarkim, kaip ir tų pačių judesių kartojimas sporto salėje padeda ugdyti raumenis, jogos ir meditacijos kartojimas padeda ugdyti koncentraciją bei ištvermę, ir visai nesvarbu, ar tai būtų jogos pozos, ar sėdėjimas medituojant, – abi praktikos reikalauja, kad mes vienu metu sutelktume dėmesį į vieną dalyką [3].

Galiausiai joga ir meditacija yra atviros (tinkamos) visiems: jūsų gebėjimai sustiprės, jeigu praktikuosite fizinę pusiausvyrą, pavyzdžiui, per specifines jogos asanas. Taip pat gebėjimai pagerės, jei nepamiršite pasitelkti meditacijos metodus.

Šiaip ar taip, kaip ir atliekant daugelį pratimų, idealu tai daryti bent keletą kartų per savaitę – netgi tiek visada yra geriau nei nieko.