Jolanta BLAŽYTĖ: Anzelmutės sindromas

Gaila, kad Ledų šventėje nebuvo Anzelmutės

„Gaila, kad Ledų šventėje nebuvo Anzelmutės“, - juokaudama užsiminiau savo FB paskyroje. Ir supratau, kad dauguma žmonių net nežino, kas yra ta Anzelmutė. Mat į mano PM pradėjo plūsti prašymai paaiškinti tos Anzelmutės funkcijas.

„Gal ta Anzelmutė yra renginio vedėja, kurią sugėlė širšės ir kuri dėl ištinusios nosies negalėjo dalyvauti renginyje?“, - klausė p. Zita.

„Gal ta Anzelmutė yra SEL‘o šokėja, kuri bijojo važiuoti avariniu Kėdainių tiltu, todėl ir neprivažiavo?“, - klausė p. Rita.

„Gal ta Anzelmutė yra virėja, kuri nespėjo paruošti VIP svečiams vėdarų – juk aiškiai matėsi, kad svečiai sėdėjo prie tuščių stalų“, - nuoširdžiai domėjosi p. Gita.

Anzelmutė yra grupės Biplan dainos herojė

Taigi, atsakau visiems interesantams vienu metu:

Anzelmutė yra grupės Biplan dainos herojė. Ir Anzelmutės nebuvo todėl, kad nebuvo ir Biplan‘ų. O Biplan‘ų nebuvo todėl, kad anie paskaitė FB-ke neigiamus atsiliepimus apie Ledų šventę ir nusprendė joje nedalyvauti. Nors buvo pažadėję dalyvauti.

Taigi, Biplan‘ai, pasirodo, gyvena pagal FB komentatorių nurodymus. Galvoju, dar gerai, jei tie nurodymai apsiriboja nedalyvavimu šventėje, bet juk būna ir tokių nurodymų, kuriuose, pavyzdžiui, reikalaujama šaudyti neskiepytus ar šiaip „neteisingai“ mąstančius. Ai, ir ko tik nebūna toje FB erdvėje, ypač jeigu joje pradeda siautėti tie, kurie gerai parūko ar šiaip pamiršta išgerti gydytojo paskirtas tabletes.

Dar pagalvoju, kažin kaip atrodytų pasaulis, jei žmonės vieną dieną imtų gyventi, remdamiesi ne šalyje galiojančiais įstatymais, bet pavyzdžiui, kokios nors FB bujojančios palatos pacientų nurodymais. Būtų, turbūt, apokalipsė.... bet Biplan‘ams ir jų Anzelmutei pasirodė kitaip.

Ledų šventei driokstelėjus, driokstelėjo ir dar viena žinia apie tai, kad dalis Lietuvos yra giliai įklimpusi į Anzelmutės sindromą

Kaip ten bebūtų su tomis „palatinėmis“ instrukcijomis, Ledų šventė, kurioje dalyvavo iki 80k svečių ir kurią savo puikiu oru laimino pats dangus, driokstelėjo su trenksmu. Tiesa, kartu su tuo trenksmu driokstelėjo ir dar viena žinia apie tai, kad dalis Lietuvos yra giliai įklimpusi į Anzelmutės sindromą. Būtent, beorganizuodama Ledų šventę, tapau tiesiogine liudininke to teroro, kurį prieš pramogų pasaulio atstovus naudoja konservatorių talibano šaika, duodanti nurodymus, kokiame renginyje ir kam galima dalyvauti, o kam negalima.

Gera žinia yra tik ta, kad nemaža galis mūsų scenos žvaigždžių dar išdrįsta talibano pusėn parodyti vidurinį pirštą ir daro tai, kas jiems atrodo teisinga daryti.

Deja, nežinau, kiek tas Anzelmutės sindromo virusas yra užkrečiamas ir kiek ne. Ar jis ir toliau bus plintantis, ar vis tik rinkėjai išras prieš jį vakciną, kuri vadinasi „antitalibaniška valdžia“?

Ir jeigu šis virusas Seimo rinkimų metu bus nugalėtas, tai nebus pabaiga. Dar bus reikalinga ir profilaktika, o tiksliau - įstatymas, kurio dėka žinotume, kas vis tik finansuoja tą talibano grupuotę, kuri nėra gausi, bet yra labai įtakinga ir kurios pagrindinė misija – kurstyti tarp žmonių neapykantą, skleisti patyčias „ne taip mąstančių“ pusėn ir daryti viską, kad Putinas, žiūrėdamas į Lietuvoje įsigalėjusį Anzelmutės sindromą, tyliai rūkytų kamputyje.

Beje, viena FB komentatorė, pamačiusi mano paviešintą foto, paklausė: „Jolanta, kodėl jūs čia tokia susimąsčiusi?“ . Ir ji teisi – aš tikrai vakar daug mąsčiau. Apie ką? Ogi apie Anzelmutės sindromą....Ir apie tai, ką galėčiau padaryti, kad jo neliktų. Ir kai ką sumąsčiau. Pristatysiu vėliau.