Jolanta BLAŽYTĖ: Kaip valdyti bandą?

„ Žudyti už tėvynę aš pasiryžęs“

Nacionalinis žinių transliuotojas LRT sužibėjo neįtikėtina antrašte, kuri cituoja vieno pastaruoju metu gana žymaus veikėjo žodžius: „žudyti už tėvynę aš pasiryžęs“. Na, OK. Kodėl nežudyti, jei reikia. Juk naciai žmones taip pat žudė – už tėvynę žudė. Ir Stalinas žudė – taip pat už tėvynę. O dar taip neseniai kažkas siūlė neskiepytus žudyti – juk ne šiaip sau siūlė, o tėvynės saugumu rūpinosi.

Kaip paprastus gerus žmones nesunkiai galima paversti bejausmiais žudikais

Pradėsiu nuo Ch. R. Browning knygos „Paprasti žmonės“ (Ordinary Men). Joje aprašoma paprastų darbuotojų, gydytojų, mokytojų siaubinga transformacija į monstrus, kurie šaltakraujiškai žudo kitus žmones. Knygoje aprašomas algoritmas, kurio pagalba žingsnis po žingsnio galima paversti žmogų žvėrimi. Tereikia jam į galvą įkalti idėją, kad jis teisus.

Prisimenami ir nacizmo laikus puošę gražūs buitiniai vaizdeliai: štai naciai su šeimomis ir vaikais laiką leidžia poilsio bazėje, kurioje maudosi, deginasi, renka uogas.... o vos už dviejų kilometrų iš kaminų rūksta dūmai – ten deginami gyvi žmonės. Naciams, prie šono glaudžiantiems savo vaikus ir žmonas, tai yra normalu: juk jie žudo vardan savo tėvynės ir vardan savo tiesos.

Bet kaip gi vis dėl to pasaulio galingieji sugeba į paprastų žmonių galvas įkišti tą nelemtą idėją, kad jiems vardan kažkokių tai „aukštesnių tikslų“ reikia tapti šaltakraujais žudikais?

Į pagalbą ateina jo didenybė propaganda

Šiaip pati propaganda nėra nei geras nei blogas reiškinys. Juk galima propaguoti mąstymą, mokslą, švietimą. ..Bet tai pasaulio galingiesiems neatneša pelno. Pelną atneša karai, socialinės krizės ir nestabilumas. Kadangi žmonės iš prigimties nėra linkę žudyti, tai reikia pridėti milžiniškas pastangas, kad, pavyzdžiui, koks nors buhalteris atidėtų į šoną kalkuliatorių ir į rankas paimtų šautuvą.

JAV filosofas ir lingvistas Noam Chomskyj sudarė sąrašą manipuliacijų, kurios naudojamas šiuolaikinėje propagandoje.

1. Kad banda klausytų komandos, ji turi būti kvailesnė už savo piemenį

Todėl pirmas uždavinys – nukreipti bandos dėmesį į vidutinybes. Kadangi pati žmogaus prigimtis verčia jį nuolatos ieškoti žinių ir išminties, neužtenka iš jo atimti galimybę gauti kokybišką išsilavinimą – jis vis tiek nenustos galvoti savo galva ir anksčiau ar vėliau pradės daryti teisingas išvadas. Kad taip neatsitiktų, reikia padaryti, kad žmogus skaitytų ne filosofų kūrinius, o „pigias“ naujienas, kad vietoje gyvenimiškų paskaitų jis klausytų Lady Gaga, kad vietoj dokumentinio filmo eitų žiūrėti gerai išreklamuotus animacinius filmukus. Reikia sukurti tokią informacinę aplinką, kurioje žmonės patys panorės būti kvailais. Reikia skatinti žmonių pasibjaurėjimą mąstymu. Reikia atkakliai viešinti tuos, kurie mąsto mažiausiai.

(P.S. Ir iš kur taip netikėtai pas mus atsirado tas „valstybės kūrėjas“, ant savo krūtinės nebesutalpinantis įvairių apdovanojimų bei titulų).

2. Kad banda judėtų greitai, reikia ją pakankamai išgąsdinti

Todėl antras uždavinys – spausti per emocijas. Sunku manipuliuoti žmogumi, kuris yra įpratęs daug galvoti, prieš ką nors padarydamas. Todėl jis visada turi būti kokio nors emocinio pakilimo būsenoje, nesvarbu kokioje: ar linksmas, ar liūdnas, ar piktas. Svarbu yra išmušti jį iš susimąstymo būsenos.

(P.S. „Jei neimsi „dozės“, tapsi vaikžudžiu“. „Jei nepalaikai vieningos nuomonės, esi vatnikas.“)

3. Kad banda judėtų reikiama kryptimi, reikia jai sukurti problemą, o paskui pasiūlyti sprendimą

Pavyzdžiui, reikia sukurti kokią nors ekonominę krizę, o paskui atimti kokias nors laisves ar padidinti mokesčius. Galima suorganizuoti kokį nors mitingą, o jame – pora mirčių, o paskui uždrausti visus mitingus. Arba suorganizuoti kokį nors teroristinį aktą, o paskui išsiųsti savo piliečius į kitą šalį „įvedinėti tvarkos“.

(P. S. Mirtina sloga ir atimtos žmonių teisės judėti).

4. Kad banda niekada neprisikapstytų iki tiesos

Reikia nuolatos jos dėmesį nukreipti nuo esminių problemų į šalutines. Kaip tai padaryti? Ogi sukurti didžiulį triukšmą aplink nieko nelemiančius reiškinius, sudarant įspūdį, kad svarstoma kažkas labai svarbaus.

(P.S. Čekiukų skandalas?)

Pagrindinis propagandos tikslas yra tas, kad lemiamu momentu žmogus negalėtų atpažinti pavojingos idėjos, kuri jam implantuojama į galvą. O tą idėją galima įkalti tik tada, kai žmogus, vietoj to, kad užsiimtų idėjos apsvarstymu, užsiima kažkuo kitu.

Būkime budrūs. Labai jau panašu, kad šiuo metu didžiausi karai vyksta ne dėl žemių, ne dėl naftos, o dėl „kiaurų“ ir atvirų bet kokioms pseudo idėjoms galvų.