Jolanta BLAŽYTĖ: Welcome back Lenin

Dar sovietmečio laikais girdėdavau pasakojimus apie tai, kaip „psichuškėse“ būdavo įdarbinami jų pacientai

Jie buvo suskirstomi į dvi grupes – viena grupė duobes kasdavo, kita gi eidavo iš paskos ir tas duobes užkasdavo. Kokiu tikslu? Na tam, kad „psichai“ turėtų fiziškai aktyvios veiklos.

Žodžiu, kai pradedu galvoti apie ES ekonominę strategiją, tai tik tokie prisiminimai į galvą ir lenda. O minėta strategija labai paprasta ir susideda iš dviejų vienas kitam prieštaraujančių punktų, t. y. „Goodbye Lenin“ ir „Welcome back Lenin“. Netikite?

Pirmas pavyzdys: Iš pradžių nutraukėme pigių rusiškų dujų tiekimą ir sužlugdėme Europos pramonę, taip sakant, Leninui tarėme „Goodbye“.

Bet nepraėjus nė trims metams, Leninui vėl sakome „Welcome back“.

Reuters rašo:
„Grįšime prie rusiškų dujų? ES baiminasi D. Trumpo ir peržiūrinėja energetikos sektorių. ES ekspertai sako, kad amerikietiškas suskystintas dujas jau negalima vertinti, kaip neutralią prekę, kadangi tam tikru momentu jos gali tapti politinio spaudimo priemone. Be to, jei dujų kainos dėl staigaus pramonės šuolio Amerikoje pabrangs, JAV gali nutraukti dujų tiekimą į kitus regionus.“ [1]

Taigi, kur gi mes be tų pigių rusiškų dujų ir be to mielo gero Lenino?

O dar visai neseniai siūlymas pirkti pigias rusiškas dujas ir vystyti konkurencingą Europos pramonę prilygo valstybės išdavimui. Tačiau Leninas ėmė ir apsivertė ant kito šono.

Negana to, D. Trumpas į susitarimą dėl Ukrainos retųjų metalų įtraukė reikalavimą, kad Ukraina JAV kontrolei perduotų dujotiekį, kuris eina per Ukrainos teritoriją ir kuriuo iš Rusijos dujos tiekiamos Europai. [2]

Taigi, jei taip nutiks, Amerika uždirbinės pinigus iš tranzito, bei turės instrumentus kainų reguliavimui. O mes ir vėl turėsime progą palakstyti su vėliavėlėmis. Ir vartyti Leniną nuo vieno šono ant kito.

Antras pavyzdys: ES biurokratai nusprendė, kad reikia stiprinti ryšius su Kinija

Pradedamos derybos dėl muitų mažinimo kiniškoms prekėms. Lietuvos Prezidentūra neseniai pranešė, kad reikia atnaujinti diplomatinius santykius su Kinija, t. y. Leninui, ups, drakonui pasakyti „Welcome back“.

Nors prieš keletą metų Lietuva Kinijos drakonui buvo pasakiusi griežtą „goodbye“, dėl ko Lietuvos verslininkai iš Kinijos rinkos buvo „išpirdolinti“ be teisės sugrįžti.

Tai šiuo atveju net nežinau, kuo gi skiriasi Lietuvos užsienio politika nuo „psichuškės“ fizinio aktyvumo veiklos? Gal tik tuo, kad psichuškėje buvo iškasinėjamos–užkasinėjamos duobės, o Lietuvoje nuo vieno ant kito šono vartomas Leninas bei drakonas.

Reuters rašo, kad Kinija nori sukurti savotišką tarptautinę koaliciją, į kurią įeitų šalys, norinčios pasipriešinti D. Trumpo muitų tarifams. [3]

Tai negi ta koalicija be mūsų? Kaip ne kaip – ji prieš D. Trumpą. Todėl vienareikšmiškai – verčiame ant kito šono drakoną ir einame kariauti prieš D. Trumpą. Koja kojon su drakonu.

Tada būtume jau dvejose koalicijose: viena „norinčiųjų koalicija“, kuri prieš Putiną, kita – „muitų priešininkų koalicija“, kuri prieš D. Trumpą, bet su Putino draugais.

Versti Leniną ant kito šono gali tekti ir tuomet, kai susiprasime, kad praradome ne tik pigias rusiškas dujas, bet ir galingą eksporto rinką Rusijoje

Tik tuomet Leninas gali būti labai „nepaslankus“.

Trijų Lietuvos zelenskių ir jų bendraminčių dėka ES atsisakė rinkos Rusijoje – mat trys Lietuvos Zelenskiai tikrai žinojo, kad be „Viči“ krabų rusai „tikrai numirs“. Deja, rusai nenumirė, o atvirkščiai – pastiprino savo pramonę ir gamybą. Ir dabar kone didžiausias Rusijos baubas yra Vakarų sankcijų nuėmimas.

Štai Kremliaus atstovo D. Medvedevo piktumas:
„Liberalių pažiūrų valdininkai būtinai pasistengs sumenkinti visus pasiekimus įvairiose srityse: tiek importo pakeitimo, tiek mūsų ekonomikos suvereniteto, tiek gamybos, tiek kitose. Ir ypač tose sferose, nuo kurių priklauso mūsų valstybės vystymasis – tai karinėje, gamybos ir technologijų.“

Kremliuje pilasi pasiūlymai sekti Amerikos pavyzdžiu ir saugoti savo rinką didžiuliais muitais, ypač jei prekės bus iš ES šalių.

Taigi, bevartant Leniną nuo vieno šono ant kito, gavosi labai įdomus rezultatas: tiek trys Lietuvos zelenskiai, tiek Kremlius yra vieningos nuomonės dėl „Viči“ krabų tiekimo į Rusiją. Bet ar gali būti kitaip, kai šalies, o ir bendrijos ekonomika valdoma pagal sovietmečiu galiojusią psichuškės pacientų fizinio aktyvumo programą?