Jungtinė Karalystė jau pasirengusi švelninti imigracijos taisykles

Jungtinė Karalystė gali atsisakyti dalies griežčiausių imigracijos ribojimų

Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Liz Truss ketina pradėti esminę šalies imigracijos sistemos peržiūrą tam, kad būtų išspręsta šiuo metu šalyje ypač opi darbo jėgos trūkumo problema svarbiausiose pramonės šakose [1].

Manoma, kad jau artimiausiomis savaitėmis naujoji ministrė pirmininkė stos į konfrontaciją su dauguma prieš imigraciją nusiteikusių kolegų ir sieks pakeisti trūkstamų profesijų sąrašą.

Kaip teigia anonimu likti norėjęs Dauningo gatvės pareigūnas, L. Truss sieks sudaryti galimybę tam tikroms pramonės šakoms atsivežti daugiau darbuotojų, taip pat teigiama, kad peržiūrint kai kuriuos sektorius gali būti sušvelnintas reikalavimas mokėti anglų kalbą, kad į šalį galėtų atvykti daugiau darbuotojų iš užsienio.

Tokiais žingsniais bus siekiama išplėsti vyriausybės trūkstamų profesijų sąrašą, taip padedant įmonėms užpildyti laisvas darbo vietas, įdarbinti daugiau užsienio darbuotojų ir mažinti biurokratijos pančius. To reikalauja pramonės atstovai, kurie jaučia akivaizdų užsienio migrantų trūkumą.

Dauningo gatvė nepaneigė, kad premjerė planuoja liberalizuoti kelius, leidžiančius užsienio darbuotojams persikelti į Jungtinę Karalystę.

Po „Brexit“ Jungtinė Karalystė įvedė naują imigracijos sistemą, kuri panaikino laisvą asmenų judėjimą tarp Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos (ES).

Siūlymas sulauks kritikos ir pasipriešinimo

Artimiausiomis savaitėmis L. Truss pakeis trūkstamų profesijų sąrašą ir padidins sezoninių žemės ūkio darbuotojų skaičiaus ribą, tačiau toks siekis jau dabar sulaukia didelio jos kabineto narių, ypač „Brexit“ šalininkų, pasipriešinimo.

Verslo sekretorius Jacobas Rees-Moggas kolegoms sakė, kad pritars pakeitimams tik tuo atveju, jei bus įrodyta, kad jie padidins BVP vienam gyventojui [2].

Aukšto rango vyriausybės šaltinis teigė, kad iždo ministerijoje vyrauja nuomonė, kad imigracija yra naudinga augimui. Panašu, kad šiam požiūriui pritaria ir Jungtinės Karalystės iždo kancleris Kwasi Kwartengas. Paklaustas apie idėją dėl imigracijos taisyklės galimo sušvelninimo, K. Kwartengas sakė:

„Tai nėra susiję su taisyklių sušvelninimu. Visa diskusijų dėl „Brexit“ esmė buvo ta, kad turime kontroliuoti imigraciją taip, kad ji būtų naudinga Jungtinei Karalystei“ [3].

Paklaustas, ar į asmenų, kurie gali atvykti, sąrašą bus įtraukta daugiau profesijų, K. Kwartengas atsakė, kad vidaus reikalų ministras pateiks naujausią informaciją per ateinančias savaites.

„Vidaus reikalų ministras padarys pareiškimą per kelias ateinančias savaites. Tačiau mes turime stiprinti šią ekonomiką,“ – sakė K. Kwartengas.

Savo kampanijos dėl Konservatorių partijos lyderio posto metu L. Truss žadėjo spręsti darbo jėgos trūkumo žemės ūkyje problemą, kurią iš dalies sukėlė po „Brexit“ įsigalioję judėjimo laisvės apribojimai ir kurią dar labiau išryškino pandemija [4].

Išimtys numatytos kai kuriems sektoriams

Nors Jungtinės Karalystės vyriausybė gali įsivelti į ilgus debatus dėl imigracijos taisyklių švelninimo, pokyčiai gali būti beveik privalomi. Dar šių metų pavasarį paskelbtoje Aplinkos, maisto ir kaimo reikalų komiteto ataskaitoje teigiama, kad Covid-19 pandemija ir „Brexit“ turėjo didžiulį poveikį žemės ūkio sektoriui.

Praėjusiais metais dėl staigaus darbo jėgos iš užsienio sumažėjimo, maisto ir žemės ūkio sektoriuje atsirado daugiau nei pusė milijono laisvų darbo vietų.

Beveik ketvirtadalis Jungtinės Karalystės narcizų derliaus liko nenuskintas. Vaisių tiekėjai buvo priversti palikti laukuose pūvančią produkciją [5].

Dėl kvalifikuotų mėsininkų ir skerdyklų darbuotojų trūkumo apie 35 000 kiaulių, iš kurių turėjo būti gaminamos dešros, šoninė ir kotletai, buvo sudegintos, mėsą teko perdirbti į lašinius.

Šią vasarą Jungtinės Karalystės prekybos rūmų atliktoje apklausoje, kurioje dalyvavo 5 700 įmonių, teigta, kad daugiau nei 60 proc. įmonių turi rasti daugiau darbuotojų.

Jau tuomet kalbėta, kad dalis parlamento narių nori, kad ministrai sušvelnintų anglų kalbos taisykles kvalifikuotiems darbuotojams ir išplėstų sezoninių darbuotojų vizų sistemą.

Dabar, Jungtinės Karalystės ministrei pirmininkei pasišovus pakeisti imigracijos taisykles, ilgainiui migrantams gali būti netaikomi kriterijai, pagal kuriuos jie turi atitikti 35 800 svarų sterlingų darbo užmokesčio ribą, kad po penkerių metų galėtų įsikurti Jungtinėje Karalystėje [6].

Be to, premjerė gali panaikinti ribą, taikomą užsieniečiams darbininkams, dirbantiems sezoniniame žemės ūkyje. Pagal šią schemą žemės ūkio darbininkams bus išduota 38 000 vizų, nors žemės ūkio sektorius įspėjo, kad šis skaičius nėra pakankamas, kad būtų išspręsta didelio darbo jėgos trūkumo problema.

Primename, kad po 2016 m. įvykusio „Brexit“ referendumo, Jungtinėje Karalystėje ženkliai sumažėjo užsienio darbuotojų skaičius [7]. Tai savo ruožtu sukėlė įdarbinimo krizę, kurią dabar dar labiau skatina pragyvenimo išlaidų krizė.