Jungtinė Karalystė teigia, kad įsigis F-35 naikintuvus, galinčius gabenti branduolines bombas

JK stiprina branduolinę gynybą: pirks F-35 naikintuvus ir prisijungs prie NATO oro branduolinės misijos

Didžioji Britanija paskelbė apie reikšmingą savo branduolinės gynybos strategijos stiprinimą: šalis įsigis 12 amerikietiškų penktos kartos F-35A naikintuvų, galinčių nešti branduolinius ginklus. Be to, pirmą kartą per kelis dešimtmečius Jungtinė Karalystė prisijungs prie NATO bendros oro branduolinės misijos [1].

Tai trečiadienį patvirtino Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris, kalbėdamas NATO viršūnių susitikime Nyderlanduose. Pasak vyriausybės, tai „didžiausias JK branduolinės laikysenos stiprinimas per pastarąją kartą“.

Nuo 1990-ųjų pradžios Jungtinė Karalystė savo branduolinę galią buvo sutelkusi vien tik jūroje – povandeniniuose laivuose dislokuotose raketose. Nuo tada oru nešamų branduolinių ginklų šalis nenaudojo. Tačiau dabar, įsigijusi F-35A naikintuvus, JK taps visateise NATO oro branduolinės misijos dalyve, papildydama jau egzistuojančią jūrinių branduolinių pajėgų sistemą.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte šį žingsnį pavadino dar vienu „tvirtu britų indėliu į aljansą“.

Nors tik trys NATO šalys (JAV, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija) pačios valdo branduolines galias, dar septynios šalys prisideda prie NATO branduolinės strategijos, suteikdamos naikintuvus, galinčius gabenti JAV laikomas B61 branduolines bombas, dislokuotas Europoje.

Investicija į saugumą ir ekonomiką

Branduolinio ginklo panaudojimas iš JK pusės, vykdant NATO misiją, turėtų būti suderintas su aljanso branduolinio planavimo grupe, taip pat gauti tiek JAV prezidento, tiek Jungtinės Karalystės premjero pritarimą.

F-35A naikintuvai, kuriuos gamina JAV bendrovė „Lockheed Martin“, yra vieni pažangiausių pasaulyje, tačiau taip pat ir vieni brangiausių. Sprendimas įsigyti šiuos orlaivius ne tik sustiprins JK karinį pajėgumą, bet ir suteiks postūmį šalies ekonomikai: apie 15 % pasaulinės F-35 tiekimo grandinės yra įsikūrusi Jungtinėje Karalystėje, o programoje dirba maždaug 20 tūkstančių žmonių [2].

K. Starmeris pabrėžė, kad šis žingsnis rodo Jungtinės Karalystės tvirtą įsipareigojimą kolektyvinei NATO gynybai: „Gyvename laikais, kai taikos negalime laikyti savaime suprantamu dalyku. Kiekviena NATO šalis turi prisiimti didesnę atsakomybę už bendrą saugumą.“

Papildoma parama Ukrainai ir gynybos biudžeto augimas

Šalia naujosios branduolinės iniciatyvos, Starmeris taip pat pranešė, kad Ukraina sulauks papildomos paramos: JK perduos 350 oro gynybos raketų, įsigytų už 70 mln. svarų sterlingų, gautų iš įšaldyto Rusijos turto palūkanų.

Šie sprendimai dera su platesnėmis NATO pastangomis stiprinti kolektyvinę gynybą. NATO šalys, įskaitant JK, užsibrėžė tikslą iki 2035 m. skirti saugumui net 5 % bendrojo vidaus produkto, iš jų 3,5 % gynybai ir dar 1,5 % bendram atsparumo ir saugumo stiprinimui.

Šiuo metu JK gynybai skiria apie 2,3 % BVP, tačiau iki 2027 metų šis rodiklis turėtų pasiekti 2,6 %.