JT įspėjimas: tvarumo pažanga lėta, o 2030-ųjų klimato tikslai tolsta

Pažanga matoma, bet per lėta: milijonai gyvena geriau, tačiau trečdalis tikslų atsilieka

2025-tų metų liepos 14-ąją paskelbtame Jungtinių Tautų dešimtajame Tvaraus vystymosi tikslų (TVT) pažangos pranešime įvardyta dviprasmė realybė: nors milijonų žmonių gyvenimo sąlygos pagerėjo, tik 35 proc. tikslų laikomi progresuojančiais. Net 18 proc. jų – regresuoja. [1]

„Mes susiduriame su ekstremalia vystymosi situacija“, – sakė JT generalinis sekretorius Antonijus Guteresas. Tačiau šis pranešimas yra ne tik dabarties paveikslas – tai kompasas, rodantis kelią į pažangą. TVT vis dar pasiekiami, bet tik jei veiksime – skubiai, vieningai ir ryžtingai.“

Tarp pažangos pavyzdžių: 92 proc. pasaulio gyventojų turi prieigą prie elektros, vaiko santuokos mažėja, 110 mln. daugiau vaikų ir jaunuolių lanko mokyklą, o interneto prieiga nuo 2015m. šoktelėjo nuo 40 iki 68 proc. Vis dėlto 2024-ieji buvo karščiausi metai istorijoje, o virš 800 mln. žmonių vis dar gyvena absoliučiame skurde.

Trūksta ne noro, bet veiksmų

JT vystymosi programa (UNDP) savo ataskaitoje pabrėžė stulbinantį skaičių: už kiekvieną 1 dolerį, gautą 2022–2024 metais, pavyko pritraukti beveik 60 dolerių viešų ir privačių investicijų, skirtų tvariam vystymuisi. Iš viso mobilizuota 870 mlrd. dolerių.

„Strateginė vystymosi pagalba gali atverti transformacinių investicijų galimybes“, – pabrėžė UNDP vadovas Achimas Steineris.
„Tinkamai nukreipta pagalba tampa galingu katalizatoriumi, leidžiančiu sukurti ilgalaikį poveikį – tiek finansinį, tiek socialinį ir aplinkosauginį.“

Nepaisant to, pasaulis vis dar susiduria su 4,2 trilijono dolerių metine spraga, reikalinga TVT įgyvendinimui, nors pasaulinis turtas viršija 450 trilijonų dolerių. Tai reiškia, kad be finansinių reformų tvarumas išliks pažadu, o ne realybe.

UNDP plečia vadinamųjų Integruotų nacionalinių finansavimo sistemų (INFF) naudojimą – jau 86 šalys jų laikosi, o daugiau nei 50 keičia savo biudžetus ir investicines strategijas, remdamosi šiais principais.

Artėja sprendimų metai: ką dar galima padaryti iki 2030-ųjų

JT išskyrė šešias prioritetines sritis, kuriose sutelktas veiksmas gali iš esmės pakeisti padėtį: maisto sistemos, energetika, skaitmenizacija, švietimas, socialinė apsauga ir klimato bei biologinės įvairovės apsauga.

Taip pat raginama įgyvendinti Medeljino veiksmų planą, patvirtintą 2024m. JT pasauliniame duomenų forume, kad šalys galėtų geriau stebėti pažangą ir koreguoti politiką pagal patikimus duomenis.

Tarp sėkmės pavyzdžių išskiriamos šalys, kurios įrodė, kad spartus progresas įmanomas: 45 valstybės jau pasiekė visuotinę prieigą prie elektros, o 54 panaikino bent vieną pamirštą tropinę ligą.

„Tai nėra metas nevilties jausmui, o ryžtingiems veiksmams“, – pareiškė Li Junhua, JT ekonomikos ir socialinių reikalų generalinio sekretoriaus pavaduotojas. Turime žinias, įrankius ir partnerystes – dabar reikalingas tikras daugiašališkumas.“