Juodkalnija, Moldova ir Albanija jungiasi prie SEPA: pervedimai per kelias minutes vietoje kelių dienų

Europa stiprina savo finansinį stuburą: šalių įsitraukimas į SEPA gali duoti rezultatų dar iki narystės

Šių metų rugpjūtį Juodkalnija tyliai, bet reikšmingai pakeitė savo santykį su Europa. Šalis pradėjo siųsti ir gauti pirmuosius mokėjimus pagal Vieningosios eurų mokėjimų erdvės (SEPA) sistemą, taip visiškai įsijungdama į Europos mokėjimų infrastruktūrą.

Iš pirmo žvilgsnio techninė reforma virto simboliniu žingsniu, kuris suteikė šalies piliečiams ir verslui realią naudą: greitesnius, pigesnius ir patikimesnius tarptautinius pervedimus. Pastaraisiais metais ES plėtra vis dažniau sulaukia kritikos – dėl lėtumo, biurokratijos ir abstraktumo [1].

SEPA suteikė realių rezultatų: įmonėms – mažesnes operacijų išlaidas, šeimoms – pigesnius pinigų pervedimus, o valstybei – glaudesnį ryšį su Europos ekonomine šerdimi.

Juodkalnija dar devintajame dešimtmetyje, po karo ir hiperinfliacijos, atsisakė nacionalinės valiutos ir pradėjo naudoti Vokietijos markę. Įvedus eurą 2002-aisiais, ji natūraliai perėjo prie šios valiutos, tačiau ilgus metus pervedimai buvo brangūs ir fragmentuoti.

Iki SEPA įvedimo vidutinė tarptautinio pervedimo kaina siekė apie 73,40 euro, o dabar pervedimai iki 200 eurų kainuoja vos du euro centus, o sumos iki 20 000 eurų – ne daugiau kaip 1,99 euro. Tai reiškia, kad emigrantai gali siųsti pinigus be išpūstų mokesčių, o smulkios įmonės pagaliau gali prekiauti be neproporcingų išlaidų.

Šis pasiekimas vainikavo daugelį metų trukusias reformas

2024-aisiais Juodkalnija tapo pirmąja ES kandidačių valstybe, įvykdžiusia visus SEPA reikalavimus. Juodkalnijos centrinis bankas bendradarbiavo su vienuolika komercinių bankų, kad jų sistemos, taisyklės ir standartai būtų visiškai suderinti su Europos infrastruktūra. Kaip pabrėžia centrinio banko vadovė Irena Radović, tai ne tik „pigūs pervedimai“, bet ir buvimas pačiame ES ekonomikos audinyje.

SEPA – tai ne vien techninė infrastruktūra, o nematoma Europos bendrosios rinkos kraujotaka, per kurią kasmet atliekama daugiau nei 45 milijardai mokėjimų. Ji jungia 41 šalį ir beveik 540 milijonų žmonių, parodydama, kad euras yra ne tik valiuta, bet ir pasitikėjimo bei ekonominės galios simbolis.

Praktinė nauda akivaizdi: Juodkalnijos vyno ar technologijų eksportuotojai dabar gauna apmokėjimus iš ES klientų per kelias valandas, o ne dienas, be didelių komisinių. Studentams, studijuojantiems Nyderlanduose ar Austrijoje, už mokslą atsiskaityti tampa taip pat paprasta kaip vietiniu banko pavedimu. Smulkioms įmonėms tai reiškia didesnį konkurencingumą ir augimo galimybes.

Keturių šalių žingsnis į bendrą Europos finansinę erdvę

Juodkalnijos pavyzdžiu pasekė ir Albanija, Šiaurės Makedonija bei Moldova, kurios taip pat tapo SEPA narėmis. Iš viso į šią schemą įtraukti 40 bankų, o Europos Komisijos duomenimis, tai leis gyventojams ir verslams sutaupyti iki 500 milijonų eurų [2].

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šį įvykį pavadino „apčiuopiamu finansinės integracijos pavyzdžiu“. Ji pateikė konkretų palyginimą:

„Spalio 6 dieną pervedimas iš Briuselio į Tiraną truko 3–4 dienas ir kainavo 80 eurų. Spalio 8 dieną, po prisijungimo prie SEPA, pervedimas buvo atliktas per kelias minutes ir nieko nekainavo.“

Tuo metu Europos plėtros komisarė Marta Kos pabrėžė, kad šis žingsnis yra „konkrečių rezultatų kulminacija“ ir kad darbas tęsis siekiant visiškai integruoti SEPA schemas visose kandidatinėse šalyse.

Moldovos prezidentė Maia Sandu šį sprendimą pavadino „istoriniu etapu Europos integracijos kelyje“, o Juodkalnijos premjeras Milojko Spajić pareiškė, kad 2026-ieji atneš naujus apčiuopiamus ES privalumus: daugiau skrydžių, laisvą tarptautinį roamingą ir glaudesnį rinkų sujungimą.

Lietuva prisijungė prie SEPA 2016 m. sausio 1 d., kai įsivedė eurą kaip oficialią valiutą.