K. Nawrockis D. Tuską pavadino blogiausiu Lenkijos ministru pirmininku nuo 1989 metų

Naujoji prezidento Karolio Nawrockio retorika žymi atvirą konfliktą su premjeru Donaldu Tusku

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis dar kartą patvirtino savo itin griežtą poziciją premjero Donaldo Tusko atžvilgiu. „Aš įsivaizduoju bendradarbiavimą su premjeru dėl fundamentalių valstybės funkcionavimo klausimų, tačiau nuosekliai laikau Donaldą Tuską blogiausiu ministru pirmininku Lenkijos istorijoje nuo 1989 metų. Bet šiandien lenkai tikisi, kad, jei reikės, mes kartu sėsime prie derybų stalo“, sakė K. Nawrockis televizijai „wPolsce24“.

Prezidentas neslepia, kad susitikti su ministru pirmininku neskuba ir tokia pozicija buvo nuo pat išrinkimo. „Aš neskubu susitikti su ministru pirmininku Donaldu Tusku, kurį nuosekliai laikau blogiausiu ministru pirmininku nuo 1989 metų“, komentavo jis valstybinei naujienų agentūrai PAP dar rūgpjūtį. Šie pareiškimai nuskamba ypač aštriai, turint omeny, kad D. Tuskas vadovauja vyriausybei nuo 2023 metų. Jis yra ilgiausiai po 1989-ųjų Lenkijai vadovavęs premjeras (2007–2014) ir buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.

K. Nawrockio išrinkimas birželį vos kelių procentų persvara patvirtino gilią politinę poliarizaciją šalyje. Jis atėjo į valdžią kaip aiškiai dešiniojo sparno, pro-Trumpo kandidatas, žadėjęs būti „aktyviu prezidentu“ ir „stimuliuoti Vyriausybę“ teikiant savus įstatymų projektus. Konfliktai tarp Prezidentūros ir Vyriausybės prasidėjo praktiškai iškart: K. Nawrockis vetavo kelis D. Tusko kabinetui svarbius teisės aktus, blokavo ambasadorių skyrimus ir ėmėsi savų politinių iniciatyvų, provokuojančių naujas įtampas [1].

Konfliktas pasiekė nacionalinio saugumo institucijas, o prezidentas kaltina D. Tuską ribojant jo prieigą prie žvalgybos

Vienas rimčiausių nesutarimų kilo dėl saugumo tarnybų pareigūnų paaukštinimų. Lapkričio 7 dieną D. Tuskas viešai sukritikavo prezidentą už tai, kad šis atsisakė patvirtinti 136 žvalgybos ir kontržvalgybos pareigūnų paaukštinimus.

„Šie paaukštinimai buvo skirti 136 drąsiems lenkams, būsimiems žvalgybos ir kontržvalgybos pareigūnams“, sakė D. Tuskas. „Šį kartą prezidentas nusprendė jų nepatvirtinti ir aš nežinau kodėl. Vien laimėti rinkimus nepakanka, kad būtum prezidentu.“

K. Nawrockis sureagavo karštai, apkaltindamas premjerą sąmoningai ribojant jo, kaip ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado, prieigą prie valstybės saugumo informacijos. „Būti ministru pirmininku reiškia daugiau nei rašyti įrašus socialiniuose tinkluose. Reikia mokėti valdyti ir valstybę statyti aukščiau partijos interesų“, teigė prezidentas [2].

Jis pareiškė, kad D. Tuskas uždraudė specialiųjų tarnybų vadovams su juo susitikti. „Keturi mano susitikimai su specialiųjų tarnybų vadovais buvo atšaukti. Tuo metu, kai už mūsų rytinės sienos vyksta karas, prezidentui turi būti prieinama svarbiausia informacija. Negaliu ir nesutiksiu su tuo.“

Prezidentas kaltinimus baigė dar griežtesne žinute: „Ministras pirmininkas Tuskas turi suprasti, kad jis nėra karalius, o vyriausybės vadovas, ir tai reiškia pareigą bendradarbiauti su tautos išrinktu prezidentu. Lenkų saugumas neturi partinių spalvų.“

Konstitucinės reformos, energetikos politika ir užsienio kursas kuria ilgalaikės konfrontacijos scenarijų

Karolis Nawrockis pranešė, kad greitai Lenkijoje bus pradedamas naujos konstitucijos rengimo procesas. Jo teigimu, pagrindinis įstatymas „būtinas peržiūrėti po beveik 30 metų“, o pastaruosius dvejus metus jis esą buvo „nuolat pažeidinėjamas“. Artimiausiu metu bus sukurta Konstitucinė taryba, nors pats prezidentas konstitucijos projekto nerašys. Jei politinės jėgos nesugebės susitarti, prezidentas neatmeta galimybės kitąmet surengti nacionalinį referendumą dėl konstitucinių klausimų [3].

Ekonomikos srityje K. Nawrockis Lapkričio 7 dieną parlamentui pateikė įstatymo projektą, kuriuo siūloma sumažinti elektros kainas namų ūkiams maždaug trečdaliu, o verslui apie penktadaliu. Tai vienas iš jo pagrindinių rinkimų kampanijos pažadų. Jis remiasi faktu, kad per pirmą šių metų pusmetį Lenkijoje elektros energijos kaina ES mastu kilo apie 20 procentų. Prezidentas žada atsisakyti „žaliųjų“ mokesčių, trauktis iš ES taršos leidimų sistemos ir sumažinti PVM tarifą elektrai nuo 23 iki 5 procentų.

Tačiau vietoje plataus politinio palaikymo šis projektas greičiausiai sulauks prieštaravimo, nes Tusko vadovaujama dauguma įspėja, kad tokios reformos gali sukurti didelį biudžeto deficitą. Užsienio politikoje K. Nawrockis pristatomas kaip atvirai proamerikietiškas ir palankus Donaldui Trumpui. Prieš rinkimus jis trumpai susitiko su JAV prezidentu Baltuosiuose rūmuose, ir politologai mano, kad santykius su JAV jis laiko pagrindine savo kursų ašimi.

Tuo pat metu prezidentas laikosi kur kas santūresnės pozicijos Ukrainos klausimu nei jo pirmtakas. Rinkimuose jis oponavo Ukrainos narystei NATO ir kritikavo Kyjivą dėl, jo nuomone, stokojamo „dėkingumo“. Jo retorika apie daugiau nei milijoną Lenkijoje gyvenančių ukrainiečių pabėgėlių buvo gerokai skeptiškesnė nei Vyriausybės.

Nepaisant to, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino K. Nawrockį ir po pokalbio telefonu paskelbė, kad abi šalys „ieškos bendro darbo formų, kurios duotų realių rezultatų abiem mūsų tautoms“.

Lenkijos politinė sistema šiandien veikia itin įtemptoje aplinkoje: prezidentas ir vyriausybė atstovauja dviem skirtingoms vizijoms, o institucinis konfliktas tapo nuolatiniu valstybės valdymo elementu. Kuo ilgiau tęsis šis susipriešinimas, tuo aiškiau jis formuos ir šalies vidaus politikos kryptį, ir jos vaidmenį Europoje.