K. Nawrockis vetavo ES paskolą, D. Tuskas kalba apie „Polexit“: kas vyksta Lenkijoje?

Tuskas įspėja: „Polexit“ tampa realia grėsme po prezidento veto dėl ES paskolos

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad šalies pasitraukimas iš Europos Sąjungos nebėra tik teorinė galimybė. „Tai jau reali grėsmė šiandien“, – teigė jis, reaguodamas į prezidento Karolio Nawrockio sprendimą vetuoti įstatymą dėl ES gynybos paskolos.

Kalbama apie vadinamąją SAFE programą, pagal kurią Lenkija galėtų gauti apie 44 mlrd. eurų lengvatinių paskolų gynybai. Didžioji dalis šių pinigų būtų skirta vietos ginklų pramonei stiprinti. Tačiau prezidentas atsisakė pasirašyti įstatymą, argumentuodamas, kad Lenkija neturėtų skolintis per Europos Sąjungą. [1]

Vyriausybė į tai reagavo skubiai. Buvo sušauktas neeilinis ministrų kabinetas, kuris priėmė sprendimą leisti gynybos ir finansų ministrams pasirašyti susitarimą tiesiogiai. Pareigūnai neatmeta, kad susitarimas su Europos Komisija gali būti pasiektas jau artimiausiu metu.

Tuskas kaltina dešiniuosius ir perspėja apie galimą Lenkijos pasitraukimą iš ES

Tuskas atvirai apkaltino dešiniąsias politines jėgas, kad jos stumia šalį pavojinga kryptimi. „Tie, kurie sako, kad tai gali būti žingsnis link Lenkijos pasitraukimo iš ES, deja, vis dažniau yra teisūs“, – sakė jis.

Premjeras taip pat pareiškė, kad dalis politinių jėgų nori silpninti Europos Sąjungą. Jo teigimu, tokios nuotaikos esą sutampa su išoriniais interesais. „Tai būtų katastrofa Lenkijai“, – teigė Tuskas, nors jo oponentai tokį vertinimą laiko politiniu spaudimu.

Jis taip pat susiejo „Polexit“ riziką su platesnėmis geopolitinėmis jėgomis. Tuskas teigė, kad prie ES silpninimo prisideda ne tik vidaus politiniai oponentai, bet ir tokios jėgos kaip Rusija ar JAV politiniai judėjimai. Tokie pareiškimai dar labiau pakurstė įtampą šalies viduje. [2]

Dešinieji kalba apie atsiribojimą nuo Briuselio

Prezidento stovykla tikina, kad sprendimas neturi nieko bendro su pasitraukimu iš ES. Jų teigimu, kalbama apie principinį klausimą – ar Lenkija turi skolintis per Briuselį, ar sprendimus priimti pati.

Prezidento atstovai atmeta kaltinimus dėl siekio pasitraukti iš ES. Jie teigia, kad kalbama ne apie išėjimą, o apie didesnį nacionalinį savarankiškumą. Vienas iš prezidento patarėjų net pareiškė: „Ne Europos Sąjungos narystės atsisakymas, o suverenios valstybės vaidmens atkūrimas.“

Dešinieji kritikuoja ES iniciatyvas kaip bandymą stiprinti centralizuotą valdžią Briuselyje. Jų teigimu, tokios programos kaip SAFE gali padaryti Lenkiją labiau priklausomą nuo išorinių sprendimų. Ši linija ypač patraukli rinkėjams, kurie skeptiškai vertina ES plėtrą į nacionalinės politikos sritis.

Tuo metu ekspertai įspėja, kad net jei „Polexit“ nėra tiesioginis tikslas, nuolatinis tokios idėjos eskalavimas gali turėti pasekmių. Pasak jų, ilgainiui tai gali pakeisti visuomenės nuomonę ir paversti šią temą pagrindiniu politiniu klausimu artėjančiuose rinkimuose.